„Kaunas iš tikrųjų parodė pavyzdį ir parodė lyderystę demonstruodamas, kad norint, planuojant ir imantis tam tikrų sprendimų galima įgyvendinti galbūt kai kam atrodytų ir neįgyvendinamus darbus“, – pirmadienį, viešėdamas Kauno vakcinavimo nuo COVID-19 centre ledo rūmuose, kalbėjo G.Nausėda.
Jis teigė, kad Kaunas savo vakcinavimo apimtis gali didinti.
„Šiandien neturime pilnų vakcinavimo salių, nes procesas tik įsibėgėja, tačiau, jei statistika neapgauna, 1666 žmonės yra numatyti paskiepyti šiandien. Iš esmės galima padidinti šitą skaičių iki 8000 per dieną. Tai tie planai, kuriuos mes keliame iki vidurvasario, Kaunui atrodo įmanomi net ir iki gegužės pabaigos.
Žinoma, viskas priklauso ne tik nuo mūsų pačių pastangų, bet ir nuo vakcinos apimčių“, – pažymėjo prezidentas.
Kai ateis jo eilė, G.Nausėda tikino, jog skiepysis britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ sukurta vakcina.
Aš esu pasirengęs, kai ateis mano eilė, pasiskiepyti būtent „AstraZeneca“ vakcina.
„Aš galiu labai ramiai ir aiškiai pasakyti, kad jeigu kažkam kyla abejonių dėl „AstraZeneca“ vakcinos patikimumo, aš esu pasirengęs, kai ateis mano eilė, pasiskiepyti būtent „AstraZeneca“ vakcina“, – patikino prezidentas.
Būtent dėl „AstraZeneca“ vakcinos sukelto nepageidaujamo poveikio viešojoje erdvėje kyla daugiausiai diskusijų, nors tai, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teigimu, yra normali reakcija į skiepą.
Ragina vykdyti aktyvesnę informavimo kampaniją
Šalies vadovo manymu, valdžia, o taip pat visuomeninis transliuotojas, turėtų aktyviau komunikuoti apie vakcinaciją nuo COVID-19.
„Turėtų Lietuvos visuomeninis transliuotojas LRT tikrai skirti didelį dėmesį informavimo kampanijai. Šiandien informavimo kampanija, kuri yra ne savivaldybių dispozicijoje, o centrinės valdžios dispozicijoje, tikrai turi būti aktyvesnė, labiau orientuota į žmones.
Ne žmonės turi ieškoti informacijos, informacija turi surasti žmones“, – aiškino G.Nausėda.
Jis teigė, kad savivaldybės „prisiims didžiąją naštą skiepijant žmones“, bet centrinė valdžia, pasak jo, turi rūpintis tinkamu eiliškumo nustatymu ir informavimu.
„Mes turime rasti visus žmones, kurie nori skiepytis, ir jie neturi patys mūsų ieškoti. Ir jei šiuos dalykus sutvarkysim, Lietuvos laukia sėkmė, Lietuva bus tarp sėkmingiausiai skiepijamų valstybių Europoje“, – kalbėjo G.Nausėda.
-
G.Nausėda tikisi ES sutarimo dėl COVID-19 skiepų pasų artimiausiu metu
-
Ekspertai tarsis dėl abiturientų grąžinimo į mokyklas, „AstraZeneca“ skiepų naudojimo
-
Lietuvą pasiekė vienuoliktoji „BioNTech & Pfizer“ vakcinų nuo koronaviruso siunta
-
Nuo kovo beveik ketvirtadaliu pusmečiui sumažintos „AstraZeneca“ vakcinų tiekimo apimtys
Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau skelbė ketinanti inicijuoti informacinę vakcinacijos nuo COVID-19 kampaniją, kuria būtų siekiama pakeisti dalies visuomenės nuostatas apie skiepus.
Tiesa, kada ji galėtų startuoti, ministerija nenurodė.
Kol kas – treniruojamės
Prezidento įsitikinimu, Lietuvos miestai turi ruoštis skiepijimo proceso intensyvinimui.
„Tai dar yra tik treniruotė prieš masinį vakcinavimą, kuris, manau, Lietuvoje prasidės jau antrąjį metų ketvirtį. Tuomet vakcinų kiekiai, kuomet pasieks mus, leis paskiepyti ir po 30, ir po 35 tūkst. žmonių per dieną“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jo įsitikinimu, Lietuva turi kelti tikslą, kaip galima greičiau sunaudoti visus gautus skiepus ir vakcinuoti žmones.
„Šiandien svarbiausia atsakyti į klausimą, ar mūsų miestai yra pasirengę – infrastruktūros požiūriu, žmogiškųjų išteklių požiūriu, personalo požiūriu – paskiepyti dar keletą kartų daugiau, nei skiepija šiandien. Jei gali, reiškia mes galime ramiai laukti to momento, kai Lietuvą pasieks masiniai vakcinos kiekiai, ir mes nestovėsime, ir negalvosime, ką čia daryti“, – dėstė G.Nausėda.
Komentarai iš Kauno:
Paaiškėjus, jog nuo kovo beveik ketvirtadaliu pusmečiui mažės „AstraZeneca“ vakcinų tiekimo apimtys, lyginant su ankstesniais preliminariais kiekiais, G.Nausėda leido suprasti, jog tai – ne problema.
„Kietos“ derybos su gamintojais
Pasak jo, kol kas dėl šio pranešimo nėra reikalo daryti „kažkokių labai toli siekiančių išvadų“.
„Šiandien mes nebesame priklausomi vien tik nuo „AstraZeneca“, mes netrukus jau turėsime ir ketvirtąjį gamintoją, „Johnson & Johnson“, kuris jau praktiškai Amerikoje baigia paskutinius etapus, Europoje turėtų gauti licenciją taip pat kovo mėnesį ir, ko gero, tiekimo taip pat ilgai nereikėtų laukti“, – dėstė prezidentas ir pažymėjo, jog kartu su kitų ES šalių vadovais nuolat spaudžia Europos Komisiją kietai derėtis su vakcinų gamintojais, kad šie laikytųsi savo įsipareigojimų.
„Mes neleidžiame nurimti Europos Komisijai Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose, kad su gamintojais turi būti deramasi ir deramasi taip kietai, kad jie net negalvotų apie jokias kitas alternatyvas, tiktai įsipareigotų laikytis tų reikalavimų, kuriuos jie priėmė, arba laikytųsi tų įsipareigojimų, kuriuos jie turi“, – tikino prezidentas.
Statistikos departamento duomenimis, iki pirmadienio Lietuvą yra pasiekusios 279 885 COVID-19 vakcinų dozės, iš jų 237 192 – sunaudotos.
Šalyje naudojamos trys Europos vaistų agentūros patvirtintos COVID-19 vakcinos: „Pfizer“ ir „BioNTech“, ir „Moderna“ bei „AstraZeneca“.
