„Matau, kad ieškomas kompromisas tarp skirtingų jėgų, kurios mėgina šitą įstatymą priimti. Ir jeigu toks kompromisas bus rastas, man bus labai smagu konstatuoti, kad taip, radom sutarimą, jis atspindi tam tikrą visuomenės sutarimą ir judame į priekį“, – viešėdamas Klaipėdoje penktadienį žurnalistams komentavo G.Nausėda.
Penktadienį politikai iš valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Laisvės ir Liberalų sąjūdžio frakcijų bei vienos opozicinės socialdemokratų frakcijos registravo Partnerystės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.
Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Juo siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių, įteisinti galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją ir kita.
Pasak prezidento, bus gerokai geriau, nei yra dabar, jei minėtus dalykus sureguliuoti sugebėsime.
„Man svarbu, kad Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnis nebūtų pažeistas“, – pažymėjo jis.
Man svarbu, kad Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnis nebūtų pažeistas.
Tai praėjusią savaitę prezidentas pabrėžė ir pasisakyme, kuris nuskambėjo per „Didįjį šeimos gynimo maršą“.
„Šiandien daug svarstoma, kaip teisiškai spręsime tos pačios lyties žmonių santykių klausimą.
Ar reikia šį klausimą apskritai spręsti? Žinoma, kad reikia! Mes turime matyti, kokie įvairūs žmonės gyvena mūsų šalyje – visi mylintys savo Tėvynę, Lietuvos Respublikos piliečiai.
Ir aš pripažįstu, kad mes dar turime ką nuveikti, kad visų teisės būtų lygiai užtikrintos.
Man nereikia gudrauti ir išsisukinėti, arba kaitalioti savo nuomonę. Sakiau tai per prezidento rinkimus, kuomet Jūs mane rinkote, sakau tai ir dabar.
Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus.
Tačiau tai turi būti daroma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas, pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – per mitingą ištransliuotame vaizdo įraše komentavo G.Nausėda.
Pateiktomis Partnerystės įstatymo pataisomis bus sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą.
Be kita ko, projektu taip pat sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai – pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kita.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Partnerystės įstatymo projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
