Taip jis kalbėjo penktadienį dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje.
„Turime būti ambicingi ir susitarti dėl praktinių bei politinių priemonių, kurios priartintų Ukrainą prie Aljanso, kiek tai šiuo metu įmanoma“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Pasibaigus karui, kurį nuoširdžiai tikiu, jog laimės ukrainiečiai, Ukraina nebegali būti palikta pilkojoje zonoje, negalime vėl rizikuoti karais Europoje“, – teigė jis.
Diskusijoje prezidentas pabrėžė, kad svarbiausias bendras demokratinio pasaulio tikslas – Ukrainos pergalė prieš agresorę Rusiją, o svarbiausi šios pergalės elementai – stiprus transatlantinis ryšys, ryžtas ginti demokratijos vertybes.
„Brutali Rusijos agresija prieš Ukrainą nebuvo netikėta. Metų metus Vladimiras Putinas garsiai ir aiškiai deklaravo savo tikslus ir siekį atkurti sovietų imperiją“, – sakė G.Nausėda.
Anot jo, apie tai Rusijos vadovas yra kalbėjęs ir Miunchene 2007-aisiais.
„Ar pamenate? Ukraina visada buvo jo imperinės vizijos taikinys. Ir neturėkime iliuzijų – jei V. Putinui pasiseks Ukrainoje, agresija tęsis“, – sakė Lietuvos vadovas.
Kreipdamasis į Vokietijoje susirinkusius valstybių lyderius ir saugumo ekspertus, G.Nausėda akcentavo, kad ateityje Rusijos grėsmė žemynui niekur nedings. Dėl šios priežasties, anot jo, Europos valstybės privalo imtis didesnių gynybos išlaidų įsipareigojimų.
„Gyvename sudėtingu metu. Turime tik tiek laiko, kiek jo mums iškovoja Ukraina mūšio lauke, ir neturime teisės švaistyti šio laiko veltui“, – teigė G.Nausėda.
Viešoje diskusijoje Lietuvos vadovas dalyvavo kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir JAV Senato mažumos lyderiu Mitchu McConnellu.
Kreipdamasis į pasaulio lyderius, prezidentas taip pat pabrėžė NATO viršūnių susitikimo Vilniuje svarbiausius tikslus: priešakinės gynybos principo Baltijos regione ir Aljanso rytiniame flange įgyvendinimą, naujų gynybos planų patvirtinimą ir gynybos biudžetų didinimą.
Lietuva siekia, kad sąjungininkai sutartų dėl 2 proc. BVP gynybai grindų.
