„Kalbant apie visuotinę gynybą, labai svarbu, kad į tai įtrauktume ir jaunąją kartą. Akivaizdu, kad šiandien situacija mokyklose nėra pati geriausia. Norėčiau, kad žodis „patriotas“ nebūtų ištrintas iš mūsų žodyno. Turime kiekvienas stengtis ir dirbti, kad mūsų Tėvynė būtų mylima ir saugi“, – sakė G.Nausėda.
Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su švietimo ir nacionalinio saugumo sistemos valstybės institucijų atstovais: krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu, Šaulių sąjungos vadu Albertu Dapkumi, švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir Vilniaus licėjaus direktoriumi Sauliumi Jurkevičiumi.
Pokalbio metu aptarta pilietinio ir patriotinio ugdymo situacija švietime, jo svarba nacionaliniam saugumui, pasidalyta parlamentinės kontrolės įžvalgomis ir aptartos tarpinstitucinio bendradarbiavimo perspektyvos.
Prezidentūros teigimu, valstybės gynyba suprantama kaip karinių, valstybės institucijų ir visuomenės sąveika. Pilietinė valia ir žinios yra vienas svarbiausių valstybės gynybos galios elementų.
„Pilietinė valia, patriotizmas ir praktiniai įgūdžiai ugdomi mokykloje, todėl švietimas yra reikšminga nacionalinio saugumo užtikrinimo prielaida. Pilietinis, patriotinis ugdymas yra svarbi švietimo misija, įtvirtinta Švietimo įstatyme, todėl labai svarbu, kad šios įstatymo nuostatos ir būtų kokybiškai įgyvendintos praktikoje“, – rašoma pranešime.
„Nutarta, kad būtina peržiūrėti ugdymo programų turinį stiprinant mokinių pilietiškumo kompetencijų ugdymą“, – teigiama jame.
Anot Prezidentūros, Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos profesionalai gali ir turi prisidėti stiprinant ugdymo programų turinį, ugdant mokinių pilietiškumą. Be to, būtina užtikrinti pedagogų parengimo stiprinimo ir motyvavimo mechanizmus, susitarti dėl nacionalinės tarpinstitucinės pedagogų kompetencijos stiprinimo programos.