„Kas gali atsitikti, jei kai kurios šalys neįvykdys šios užduoties (nepadidins gynybos finansavimo – BNS), atsiras pajėgumų spragų“, – trečiadienį Briuselyje vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su NATO vadovu Marku Rutte kalbėjo G.Nausėda.
Praėjusiais metais Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime 32 NATO šalys nustatė minimalias gynybos išlaidų grindis – 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiemet šį tikslą turėtų pasiekti 23 narės. Tačiau NATO vadovas M.Rutte praėjusią savaitę ėmė kalbėti, kad slenkstį reikės didinti.
M.Rutte sakė, kad dėl didesnių išlaidų apsispręsti reikia greitai ir sutarti, koks tiksliai turėtų būti gynybai skiriamo finansavimo slenkstis.
„Visa ši nuostata, jog esame saugūs – taip, kol kas esame saugūs. NATO gali apsiginti ir bet kas, kas mus užpuls, susidurs su visa NATO ataka, kuri duos atkirtį ir užtikrins, kad tas ar ta, kas bandys mus užpulti, daugiau niekada to nedarys, tačiau nesu tikras dėl situacijos po ketverių ar penkerių metų“, – teigė jis.
Pasak G.Nausėdos, gynybai skiriamas finansavimas turi atitikti dabartinę geopolitinę situaciją.
„Kuo daugiau darysime, tuo saugiau jausimės“, – kalbėjo šalies vadovas.
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, G.Nausėda sakė, kad šiemet Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime priimtas įsipareigojimas Kyjivui skirti 40 mlrd. eurų paramos yra nepakankamas.
„Hagos aukščiausiojo lygio susitikimui turime parengti ambicingesnį finansinį įsipareigojimą. Kiekviena sąjungininkė galėtų siekti karinei paramai skirti 0,25 proc. savo BVP“, – sakė prezidentas.
Tokį procentą Lietuva skiria Ukrainai remti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Briuselyje ketina surengti derybas su NATO vadovu ir svarbiausiais Europos lyderiais aptarti tolesnius veiksmus dėl Rusijos invazijos į šalį.
