„Aš tikiu, kad mes rasime sprendimus, kurie reikš, kad mes pereiname nuo to 14 metų kartojimo, kad NATO durys yra atviros, prie konkretesnių žingsnių ir signalų“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo šalies vadovas, paklaustas, ar galėtų Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje būti įrašytas teiginys, kad Ukrainai laimėjus karą, ji taps Aljanso nare.
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta interviu BNS sakė besitikintis labai aiškios formuluotės susitikime Vilniuje, kad vos pasibaigus karui, Ukraina taps NATO nare.
„Norėtume tai joje (deklaracijoje – BNS) matyti, kad pabaigtume tą pilkosios zonos fazę mūsų istorijoje“, – kalbėjo šalies ambasadorius.
Pasak G.Nausėdos, konkretesni žingsniai nereikštų, kad karo viduryje Ukraina taps NATO nare, tačiau tokiu būdu šalis įgytų perspektyvą.
„Lygiai taip pat, kaip ji įgijo labai realią ir apčiuopiamą perspektyvą suteikus jai Europos Sąjungos šalies narės kandidatės statusą“, – kalbėjo prezidentas.
Prezidentas tvirtino, kad procedūros dėl narystės jau yra prasidėjusios, jis sakė besitikintis iki šių metų pabaigos „pranešti ir daugiau gerų naujienų“.
Perklaustas, ar Lietuva siektų įtraukti minėtą formuluotę į deklaraciją, G.Nausėda sakė, jog „sieksime padėti Ukrainai ir išsaugoti visų šalių bendrų sutarimą, nes kitu atveju sprendimai nebus priimti“.
Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.
Susitikime turėtų dalyvauti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Toks susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.