Pasak prezidento atstovo spaudai Antano Bubnelio, G.Nausėda po susitikimo teigiamai įvertino M.Skuodžio kompetenciją ir patirtį – esą į konkrečius klausimus gavo konkrečius atsakymus, o tai reiškia, kad kandidatas susipažinęs su susisiekimo sritimi.
Prezidentui padarė įspūdį tai, kad M.Skuodis akcentavo skaidrumo poreikį finansuojant kelių asfaltavimą.
„Savo galutinį vertinimą prezidentas pasakys premjerei, kai tik įvyks jų susitikimas“, – tvirtino A.Bubnelis, pridūręs, kad G.Nausėda dar nėra sulaukęs naujos kandidatūros į žemės ūkio ministrus.
Pats M.Skuodis susitikimą su prezidentu vadino atviru: „Aptarėme daug klausimų – nuo infrastruktūros iki gyventojų keliamų problemų, savivaldos klausimų ir nacionalinio saugumo aspektų.“
Aptarti keli svarbiausi aspektai – susisiekimo sektoriaus konkurencingumas, svarbos nacionaliniam saugumui išlaikymas, strateginių infrastruktūros projektų plėtra, Lietuvos pasiekiamumas oro keliais, „Žalios Lietuvos“ politikos įgyvendinimas.
M.Skuodis: kodėl asfaltuojamas vienas kelias ar kitas? Kodėl investuojama į vieną infrastruktūros projektą ar kitą? Norėčiau pasiekti, kad bet kuris Lietuvos gyventojas galėtų labai lengvai patikrinti, kodėl priimtas vienas sprendimas ar kitas.
Anot A.Bubnelio, prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tiek susisiekimo, tiek žemės ūkio sektoriai kuruoja sritis, kurios daro didžiausią įtaką aplinkosaugai, todėl būtent šiais atvejais reikalingas proveržis. Aptartas ir viešojo transporto stiprinimas.
M.Skuodis išskyrė tris aptartus prioritetus. Pirmasis – „absoliutus priimamų sprendimų skaidrumas ir duomenų, kuriais paremti šie sprendimai, viešinimas“.
„Kodėl asfaltuojamas vienas kelias ar kitas? Kodėl investuojama į vieną infrastruktūros projektą ar kitą? Norėčiau pasiekti, kad bet kuris Lietuvos gyventojas galėtų labai lengvai patikrinti, kodėl priimtas vienas sprendimas ar kitas“, – kalbėjo M.Skuodis.
Antras prioritetas susijęs su transporto logistikos sektoriumi: „Prieš akis – dideli iššūkiai. Tiek dėl sektoriaus poveikio aplinko, tiek dėl skaitmeninimo ir inovacijų poreikio.
Čia ministerijai teks kertinis vaidmuo – vien dėl mūsų įsipareigojimų. Nereikia slėpti – automobilių sektorius yra vienas labiausiai teršiančių aplinką, todėl turėsime ieškoti išeičių.“
„Trečias dalykas – žmogus kaip prioritetas Susisiekimo ministerijos sprendimų priėmimo srityje. Čia mums reikia keisti požiūrį.
Kalbėdami apie susisiekimą ir infrastruktūrą, kalbame apie vieno ar kito objekto, tarkime, kelio nutiesimą. Bet turime kalbėti apie darnaus judrumo planus, apie tai, kas turi būti šalia kelio, apie tai, ką asmeniui daryti palikus automobilį.
Net planuodami infrastruktūrą privalome turėti atsakymus į klausimus, kas po to. Tam reikia naujo požiūrio – urbanistikos ekspertų, architektų požiūrio“, – aiškino M.Skuodis.
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė anksčiau BNS teigė, kad kandidatas – „vertybiškai artimas“ partijai, turintis patirties valstybės valdyme.
Ji taip pat sakė, kad M.Skuodį matė savo politinėje komandoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.
G.Nausėda penktadienį pranešė atmetantis Laisvės partijos pasiūlytą kandidatą į susisiekimo ministrus Kasparą Adomaitį.
35-erių M.Skuodis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijęs politikos mokslų daktaro laipsnį.
Jis ekonomikos ir inovacijų viceministru dirba nuo 2018 metų sausio vidurio, anksčiau dirbo Lietuvos banke, dėstė Vilniaus universitete.
