Interviu Švedijos televizijai „SVT Nyheter“ G.Nausėda teigė, kad šis puolimas gali būti „karinis, kibernetinis ar bet koks kitas“.
„Niekas negali atmesti galimybės, kad rytoj tai gali būti visos Europos Sąjungos šalys, ne tik Lietuva, bet visos ES šalys gali būti užpultos – nesvarbu, ar tai būtų karinė, ar kibernetinė ataka, ar kas kito. Tai ir yra priežastis, dėl kurios mes įvedėme nepaprastąją padėtį“, – teigė G.Nausėda.
Anot jo, pagrindinis šio režimo įvedimo tikslas yra „stiprinti valstybės sienas“.
„Joms kol kas nėra grasinama, bet mes turime būti pasirengę, turime parengti institucijas“, – pabrėžė G.Nausėda.
Jis taip pat sakė tikintis Ukrainos karių ryžtu ginti savo šalį, pabrėžė, kad Vakarai kaip niekada susivienijo tiekdami Ukrainai karinę, finansinę ir bet kokią kitą paramą.
„Manau, kad Ukrainai ginti savo šalį sekasi labai gerai. Ir aš manau, kad rusai nesitikėjo, kad pasipriešinimas bus toks stiprus. Ir kuo ilgiau mes tai matysime, tuo prastesnė bus Rusijos kariuomenės moralė, pasiryžimas kovoti toliau“, – tvirtino prezidentas.
G.Nausėda ragino Ukrainą „priešintis ir išlikti tvirtai“, o Vakarus – išlaikyti savo pareigą „padėti jai atsilaikyti“.
„Kaip ir minėjau, turime tai daryti visomis priemonėmis, visose srityse: sankcijos, finansinė, ekonominė, politinė parama. Taip pat turime dirbti įvairiose tarptautinėse institucijose ir, kur įmanoma, pašalinti Rusiją iš visų kultūrinių, sporto renginių, nes Rusijos žmonės turi pajusti atsakomybę už šiuos veiksmus ir kreiptis į valdžią: ką jūs darote, žmonės? Ką jūs darote?!“ – kalbėjo G.Nausėda.
„Žinoma, tik tvirta ir ryžtinga tarptautinės bendruomenės reakcija gali situaciją pakeisti dramatiškai“, – pridūrė jis.
Kremlius ketvirtadienį įsakęs įsiveržti pajėgoms į Ukrainą, pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.
Rusijos sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo.
