„Ambasadorių skyrimo politikos principai yra nustatyti, nemanau, kad jų reikia kaitalioti. Kartais vieno ar dviejų ambasadorių nepaskyrimas sąmoningai išpučiamas iki neregėto dydžio ir padaroma didžiulė problema“, – žurnalistams sakė G.Nausėda.
„Manau, kad ta procedūra liks tokia pati, ji leido mums susitarti dėl visų praktiškai ambasadorių pavardžių pastaruoju metu ir šiuo metu jokių klausimų ir jokių problemų šitoje srityje nebėra“, – pridūrė jis.
Taip šalies vadovas kalbėjo Švenčionyse po išankstinio balsavimo antrajame prezidento rinkimų ture, kuriame jis siekia perrinkimo antrai kadencijai.
G.Nausėda taip pat pažymėjo nežinantis, kodėl „problema tokia pačia nepadaroma tai, kad mes vis dar neturime kandidato į švietimo ministrus“.
Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimų anksčiau strigo keliolikos Lietuvos diplomatų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje. Po trijų prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimų pranešta, kad sprendimas rastas.
Siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, Seime registruotos dvi Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, apibrėžiančios detalesnę ambasadorių skyrimų tvarką.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Žygimantas Pavilionis su grupe valdančiųjų bei opozicinių demokratų metų pradžioje registravo pataisas, kuriomis prezidentas būtų įpareigotas motyvuoti, jei atsisako skirti Vyriausybės pateiktą ambasadoriaus kandidatūra, tam numatytas dešimties dienų terminas.
Grupė opozicijos parlamentarų inicijavus „valstiečiui“ Giedriui Surpliui kovą pasiūlė alternatyvias pataisas, kuriomis būtų įtvirtinta galimybė ypatingais atvejais prezidentui siūlyti kandidatą į diplomatinio atstovo pareigas.
