„Kas man kol kas kelia nerimą, tai vadinamoji vadybinė arba finansinė reikalo pusė, kuomet mes dar nematome aiškaus, skaidraus ir iš anksto pasirengus numatyto veiksmų plano, kaip apsirūpinti apsaugos priemonėmis, kad nereikėtų paskui griūnant strimgalviais vėl daryti tuos viešuosius pirkimus“, – Žinių radijui antradienį sakė valstybės vadovas.
„Raginu labai aiškiai įvertinti galimą apsaugos, testavimo priemonių poreikį, įvertinti, kuo galėtume apsirūpinti iš anksto, nesiimdami kažkokių nestandartinių pirkimo instrumentų“, – sakė jis.
Pasak prezidento, apsaugos priemonės turėtų būti įsigyjamos skelbiant atvirus konkursus.
„Aš manau, kad atviro konkurso instrumentas yra kur kas pranašesnis skaidrumo požiūriu negu neskelbiamų derybų kelias ir, numačius tą poreikį, vykdyti pirkimus planingai. Tada nereikės sakyti, kad norėjome kaip geriau, išėjo kaip visada“, – teigė jis.
Kaip rugpjūčio pradžioje pranešė Prezidentūra, daugiau nei trečdalis įmonių koronaviruso pirkimuose dalyvavo pirmą kartą, o daugiau nei 92 proc. pirkimų vykdyti neskelbiamų derybų būdu.
Lietuvoje šį pavasarį įvedus karantiną, Seimas skubos tvarka priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas.
Viešųjų pirkimų tarnyba tuomet pabrėžė, kad susiduriant su būtinų priemonių stygiumi, gydymo įstaigos, laboratorijos turi galimybę naudotis įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis paprasčiau įsigyti būtinų prekių, paslaugų ar darbų.
Šiuo metu teisėsauga tiria 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų ir daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų COVID-19 tyrimams pirkimus. Greitųjų testų pirkimuose įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu pateikti tuometinei sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Sulaukusi įtarimų ji įteikė prašymą atleisti iš pareigų, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šį prašymą patenkino.
