Trečiadienį paaiškėjo, kad G.Nausėda 1988 metais įstojo į Komunistų partiją, bet tai nutylėjo. Žurnalistui Dovydui Pancerovui paviešinus šį faktą, G.Nausėda įžvelgė politinių oponentų pinkles.
Dar nėra apsisprendęs?
Prezidentas trečiadienį sakė manąs, kad neatsitiktinai jo praeities faktas paskelbtas artėjant parlamento ir prezidento rinkimams.
„Man susidaro nuomonė, kad artėjant 2024 metų rinkimams, ta būsena, kurią vadinu medžiojimo būsena, ji tampa jau labai sisteminga. Sakyčiau, kad tie veiksmai, kurie yra pastaruoju metu vykdomi, vis dėlto projektuojami į 2024 metus, nors aš nei esu apsisprendęs, nei paskelbęs, kad juose dalyvausiu (prezidento rinkimuose – BNS)“, – TV3 kalbėjo G. Nausėda.
Aš nei esu apsisprendęs, nei paskelbęs, kad juose dalyvausiu.
„Tos partijos, kurios galbūt nuo pat pradžios turėjo rezervuotą požiūrį į prezidentą ne konservatorių partijos narį, jos iš tikrųjų gali siekti, galbūt ir matydamos, kad trūksta kandidatų, trūksta konkurentų, daryti tam tikras akcijas, kurios susilpnintų dabartinio prezidento pozicijas. Tačiau, mielieji, noriu pasakyti, kad šitai jums tikrai nepadės parlamento rinkimuose“, – tvirtino jis.
Tiesiai neįvardydamas į ką kreipiasi, valstybės vadovas pareiškė, kad „įžengiame į politinės kovos stadiją, kuri niekam nebus naudinga“, juoba esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai.
Populiariausias apklausose
2019 metais antrajame Prezidento rinkimų ture lengvai įveikęs tuometę konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę G.Nausėda tvirtai laikosi reitingų viršūnėse ir yra 2024 metais vyksiančių prezidento rinkimų favoritas.
Naujausia, kovo 13 d. paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad G.Nausėda, jei prezidento rinkimai vyktų dabar, neturi rimtų konkurentų.
Apklausos duomenimis, vasario mėnesį už G.Nausėdą būtų balsavę 20,1 proc. apklaustųjų, sausį tokių buvo 19,4 proc.
Artimiausiais jo varžovais galėtų būti premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė ir advokatas Ignas Vėgėlė.
I.Šimonytę vasarį rinktųsi 10,1 proc., sausį – 13 proc., I.Vėgėlę vasarį būtų palaikę 8 proc. apklaustųjų (sausį 6,8 proc.).
Toliau eina opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis su 6 proc. (sausį – 5,2 proc.), opozicijoje veikiančios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė, europarlamentė Vilija Blinkevičiūtė su 5,6 proc. palaikymu (sausį buvo 5,2 proc.), visuomenininkas Andrius Tapinas su 4,4 proc. (2,5 proc. sausį) parama.
Apklausos duomenimis, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį balsuotų 3,4 proc. rinkėjų (1,5 proc. sausį), už krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską 2,9 proc. (sausį – 3,9 proc.), tuo metu Seimo pirmininkę, Liberalų sąjūdžio vadovę Viktoriją Čmilytę–Nielsen vasarį palaikytų 2,7 proc. (sausį – 2,2 proc.) respondentų.
Lentelę užbaigia partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis su 2,1 proc. palaikymu (sausį siekė – 1,7 procento).
Už kitą, tai yra neįvardytą, kandidatą balsavę būtų 9,6 proc. apklaustųjų, nebalsavę – 7,7 proc., nežinojo 17,4 proc. respondentų.
Dar nėra nė vieno kandidato
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužę. Liko kiek daugiau nei metai, tačiau iki šiol nėra nei politinės jėgos iškelto ar pasiskelbusio, kad dalyvaus, nė vieno kandidato.
Dabartinis šalies vadovas G.Nausėda teigia dar nesantis apsisprendęs. Realiausia jo konkurentė premjerė konservatorė I.Šimonytė iki šiol apie galimą kandidatavimą stengėsi nekalbėti, tačiau praėjusią savaitę LRT teigė: „Į šitą klausimą kol kas mano atsakymas yra, kad aš nesakau ne“. Populiariausias konservatorių politikas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apie dalyvavimą prezidento rinkimuose nekalba. Advokatas I.Vėgėlė tikina, kad nėra apsisprendęs, tačiau jeigu nutartų kandidatuoti, esą būtų nepriklausomas politikas.
Per praėjusius prezidento rinkimus trečias likęs tuometis premjeras Saulius Skvernelis, dabar vadovaujantis opozicinei Demokratų Sąjungai „Vardan Lietuvos“ yra kelis kartus pareiškęs, kad nebemato savęs prezidento rinkimuose.
Kitos parlamentinės valdančiosios ir opozicijos partijos tikina, kad prezidento rinkimuose dalyvaus, tačiau apie galimus savo kandidatus nekalba.