Programoje įžvelgia ir korupcijos, ir utopinių pažadų
Anot R.Valatkos, LLS būtų galima apibūdinti kaip pavargusių herojų partiją. Be to, tvirtina R.Valatka, partijos lyderis A.Zuokas yra išskirtinė Lietuvos politikos figūra.
„A.Zuokas yra labai įdomi figūra mūsų politikoje. Jis buvo turbūt gabiausias savo kartos politikas. Jei būtų užtekę kantrybės ir nagų padėtis erdvėje būtų buvusi šiek tiek kitokia, ko gero, jis galėjo būti ir premjeru, ir prezidentu, bet jis prieš vienus rinkimus, eidamas į Vilniaus savivaldybę, staiga iš liberalo buvo tapęs socialdemokratu. Dabar jis, matyt, šį bei tą nuo komunizmo nusirašinėja“, – svarsto R.Valatka.
Jis vardija, kad LLS žada rūpintis vidutine alga: „Ne pirmas Lietuvoje, bet jis žada – nuosekliai kelsime atlyginimus. Bet kuriame kompartijos suvažiavime Maskvoje pasiryždavo padidinti trimis ar keturiais rubliais atlyginimus. Ką jie dar darys? Jie padarys viską: vidutinė alga sieks 1450 eurų iki mokesčių, bus nemokami darželiai, valstybinio būsto nuomos programa ir būstas jaunoms šeimoms be banko dalyvavimo“, – partijos pažadus vardija apžvalgininkas.
Jis priduria, kad tai reiškia, jog valstybė apmokės šiuos kreditus arba teiks lengvatinius kreditus bei mokestines lengvatas. LLS programoje taip pat žadama, kad lengvatų vaikų prekėms gaus du vaikus turinčios šeimos, o tris vaikus auginantiems tėveliams net bus pritaikytos lengvatos buitinei technikai įsigyti.
„A.Zuokas nesikuklina – jis ne tik sumažins baudas, įves „Sodros“ lubas, bet pridėtinės vertės mokestį (PVM) sumažins iki 20 proc. Tai lyg ir nieko tokio, bet prasideda kitos lengvatos: sveikam maistui – iki 10 proc. Kas yra sveikas maistas? [...] Sakyčiau, kad tai korupcija. Nuspręs Seimas vienu žmogumi daugiau, kad šis maistelis yra sveikas, ir bumpt – 11 proc. PVM skirtumas“, – akcentuoja R.Valatka.
Jo skaičiavimu, norint pritaikyti visas LLS siūlomas lengvatas, valstybės biudžetas turėtų siekti ne 9 mlrd. eurų, o bent 18 mlrd. eurų. „Kita vertus, kai šansų patekti į Seimą beveik nėra, koks skirtumas, kokią tu knygą parašysi? [...] Smagu skaityti. Jeigu nieko nenutuoktum apie ekonomiką, sakytum – geras bičas, gera partija“, – komentuoja R.Valatka.
Žadėdama vidutinį atlyginimą LLS labiausiai nesikuklina
Be jau išvardytų pažadų LLS programoje daug dėmesio skiriama ir žmonių laimei. Pasak ekonomisto G.Nausėdos, laimės pažadas yra vienas iš bruožų, kuris šią partiją išskiria iš kitų. „Kitos galbūt atviromis lūpomis apie laimę nekalba, tik kalba apie tikslus, tikėdamos, kad tai sukurs laimę. Čia apie laimę tikrai kalbama daug“, – pastebi G.Nausėda.
Jo teigimu, daug sunkiai įtikinamų pažadų galima rasti ir ekonomikos srityje. LLS žada, kad iki 2020 m. vidutinis atlyginimas Lietuvoje sieks 1450 eurų. „Čia ponas Zuokas tikrai labai nuoseklus. Jūs turbūt dar nepamiršote pažado vilniečiams garantuoti, kad 2020 m. vidutinis atlyginimas sieks 6 tūkst. litų. Perskaičiavus visai Lietuvai tai siektų 5 tūkst. litų 2020 m. Tai visiškai logiška, nes Vilnius uždirba apie 20 proc. didesnę algą nei kitų regionų gyventojai“, – nurodo G.Nausėda.
Reikėtų pasižymėti gera fantazija, norint partijos Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) lyderį Artūrą Zuoką pavadinti liberalu, sako ekonomistas Gitanas Nausėda.
Jis atkreipia dėmesį, kad programoje nėra nurodoma, kokiu būdu tokią sumą ketinama pasiekti. „Turbūt viskas susiveda į „aš tikiu“ arba „aš privalau tikėti“. Nežinau, kiek tuo tiki patys programos rengėjai, bet rinkėjams lieka tik tikėti. Kadangi tikėjimu kur kas rimčiau užsiima Katalikų bažnyčia. Nežinau, ar ši partija gali konkuruoti su Katalikų bažnyčia dėl tų žmonių, kurie linkę tikėti“, – sako G.Nausėda.
Neatitikimų jis įžvelgia ir partijos pažade, kad bus sukurtas valstybės rezervas. „Mane mokė, kad valstybės rezervas pasiekiamas tik vienu būdu – kai valstybės biudžeto pajamos viršija biudžeto išlaidas. Pažvelgus į šios programos nuostatas, aš nematau, kaip valstybės biudžetas galėtų tapti pertekliniu. Atvirkščiai, matau labai daug priežasčių, kad valstybės biudžeto deficitas taptų gerokai didesnis, nei yra dabar, įgyvendinus šias mokesčių politikos priemones“, – vertina G.Nausėda.
Ekonomistas priduria, kad programoje vis dėlto galima rasti ir gana inovatyvių aspektų dėl šalies ūkio pažangos, smulkaus verslo. „Yra gana konstruktyvių idėjų. [...] Matau tam tikrą turinį, kurį [...] galime kritikuoti, galime kažką girti, turime medžiagą, su kuria įmanoma dirbti. Tai šios programos privalumas“, – teigia G. Nausėda.
Kai kurie partijos siūlymai netinka liberalams
G.Nausėdos tvirtinimu, vis dėlto dauguma LLS partijoje nurodomų pažadų prasilenkia su liberalizmu. „Aš turėčiau pasižymėti labai gera fantazija, kad priskirčiau A.Zuoką prie liberalų. Taip, galbūt kai kuriais aspektais jis toks ir yra, tačiau kai kuriais aspektais jis man neatrodo liberalas“, – sako ekonomistas.
Jam antrina ir R.Valatka. Jo teigimu, neįmanoma, kad LLS išstumtų iš politikos Lietuvos liberalų sąjūdį. „Man atrodo, kad tai neįmanoma. Apskritai, koks liberalas galėjo skelbti, pavyzdžiui, tokius, atsiprašau už nelietuvišką žodį, briedus – skelbs perspektyvių ir neperspektyvių profesijų sąrašą. Atsiprašau, niekas nežino, kaip gali būti ateityje“, – nurodo R.Valatka.
Jis primena, kad prieš 20 metų buvo rekomenduojama rinktis buhalterijos ar teisės studijas, tačiau dabar kalbama apie šių studijų krypčių uždarymą, nes tokių specialistų Lietuvoje yra per daug.
„Dabar tų teisininkų ir buhalterių tiek prigaminta, kad jie dirba žuvų fabrikuose Norvegijoje. Ar gali liberalas siūlyti kolegijose įvesti magistro studijas? Yra 46 aukštosios mokyklos. Tikras liberalas sakytų, kad milijonui gyventojų reikalinga viena ar viena su trupučiu aukštoji mokykla, ypač senstančioje visuomenėje, o čia dar kolegijas reanimuosime per magistro studijas. Spėju, kad partijos sąraše yra daug kolegijų dėstytojų“, – svarsto R.Valatka.
G.Nausėdos tvirtinimu, dauguma LLS partijoje nurodomų pažadų prasilenkia su liberalizmu.
Partijos nebeprisiima atsakomybės už duodamus pažadus
Portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius politologas Vladimiras Laučius pastebi, kad LLS programa pasižymi jau girdėtais pažadais. Tai, anot V.Laučiaus, būdinga daugeliui partijų. „Jei mes į krūvą surinktume visų rinkimų programas ir politikų kalbas viešojoje erdvėje, matytume labai daug pasikartojančių dalykų, todėl nemaža dalis to, kas nuskamba partijų programose, tiesiog jau seniai pabodę. Mes girdime ir skaitome tą patį per tą patį“, – teigia V.Laučius.
Jo tikinimu, priešingai vyraujančiai nuomonei, partijų programos nebėra įdomios ir svarbios net politologams. „Kuo toliau, tuo nuobodžiau visa tai atrodo. Nagrinėjami dalykai, kurie su tikrove turi vis mažiau ir mažiau bendro. Tai kartojasi. Vėl skaitome toje pačioje Laisvės sąjungos programoje ir gerus dalykus – apie neapmokestinamą ar investuojamą pelną, bet tai jau daug kur skamba ne pirmus rinkimus“, – sako V.Laučius.
Jo teigimu, dėl tokios tendencijos partijų programose gausu tuščių pažadų, už kuriuos partijos nebeprisiima atsakomybės. „Maža to, manau, jeigu dabar paklaustume A.Zuoko, kaip jis įsivaizduoja visa tai, jis tikrai sugalvotų, kaip tai paaiškinti. [...] Kažką sugalvotų, bet visa tai yra anapus mūsų politinės partinės tikrovės, nes ši partija turi labai mažai šansų patekti į Seimą. Jei ir pateks vienas ar kitas partinis žmogus, jie turės labai mažai šansų įgyvendinti tai, ką žada“, – atkreipia dėmesį V.Laučius.
