„J.Prigožino mirtis, jeigu ji iš tikrųjų bus patvirtinta, keičia mažai ką“, – ketvirtadienį Kyjive kalbėjo G. Nausėda.
„Tai demonstruoja, kad režimas įžengia į kitą stadiją ir jau šitie žmonės, kaip juos pavadinti, galabija vieni kitus, bet tikrai neturėtume galvoti, kad ši Prigožino mirtis jau leidžia jaustis mums ramiau arba kad ji kažkokiu būdu gerina saugumo situaciją“, – pridūrė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, vienas iš „Wagner“ samdinių tikslų – destabilizuoti situaciją regione, mėginti organizuoti provokacijas.
„(...) mūsų užduotis, mūsų šventa prievolė, yra saugoti mūsų sienų saugumą, nes šiandien tai yra svarbiausia ir be jokios abejonės būti pasirengusiems ginti savo saugumą kartu su mūsų ištikimais partneriais“, – teigė šalies vadovas.
Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ trečiadienio vakarą pranešė, jog tą pačią dieną sudužusiame privačiame lėktuve, iš Maskvos skridusiame į Sankt Peterburgą, buvo „Wagner“ grupės vadas.
J. Prigožinui artimi socialinio tinklo „Telegram“ kanalai kiek anksčiau patvirtino jo žūtį, bet oficialaus pranešimo dar nebuvo paskelbta.
Dalis ekspertų ragina pasirodžiusią informaciją vertinti atsargiai ir pastebėjo, kad tokia informacija nėra laikytina „Wagner“ įkūrėjo mirties patvirtinimu.
Tuo metu Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl lėktuvo katastrofos aplinkybių.
„Wagner“ birželio pabaigoje Rusijoje sukėlė trumpai gyvavusį maištą po kurio skelbta, kad J. Prigožinas su dalimi savo kovotojų persikėlė į Baltarusiją.
Minskas tvirtina, kad „Wagner“ nariai apmoko baltarusių karius.
Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas tvirtina, kad samdinių skaičius gali siekti ir iki 4,5 tūkstančio.