Prezidentūroje surengtame susitikime dalyvavo premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Diskusijoje taip pat apsilankė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, kiti parlamentarai.
G.Nausėdos atstovai 15min teigė, kad, skirtingai nei rugpjūčio pabaigoje, į susitikimą politologai kviečiami nebuvo – esą norima pabandyti suderinti vieningesnę liniją tarp vadinamųjų sprendimų priėmėjų.
Būtent dėl noro apgludinti kampus požiūryje į tai, kaip turėtų būti vystomi santykiai su Ukraina ir ypač Baltarusija, į prezidentūrą buvo pakviesti ir opozicijos atstovai.
Pavyzdžiui, pokalbyje su žurnalistais vėliau kartu su prezidento patarėja Asta Skaisgiryte dalyvavo L.Linkevičius, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos vicepirmininkas Juozas Bernatonis, opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė, konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Raudonos linijos
„Tai buvo vaisingas apsikeitimas nuomonėmis, nėra dramatiškų nesutarimų. Juk užsienio politika – nacionalinė politika“, – teigė prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.
Ji pakartojo, kad G.Nausėda „lieka atviras“ dialogui su Baltarusija, bet esą raudonos linijos – Astravo atominė elektrinė ir žmogaus teisės – išlieka.
A.Skaisgirytė priminė, kad jau šią savaitę į Lietuvą atvyks Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka. Jis turėtų susitikti su premjeru S.Skverneliu, esą prasilenks ir galbūt keliais žodžiais apsikeis ir su G.Nausėda – nors oficialus susitikimas nenumatomas.
A.Skaisgirytė sutiko su užsienio stebėtojų vertinimu, esą savaitgalį Baltarusijoje vykę parlamento rinkimai nebuvo laisvi.
„Dėl rinkimų nėra jokių paslapčių – jie nebuvo visiškai laisvi, kaip jau daugelį metų“, – tvirtino prezidento patarėja.
L.Linkevičius: nuo Astravo ir Minskas netoli
Lietuvos diplomatijos vadovas L.Linkevičius sutiko, kad „tikslas – vienas informacinis laukas“: „Dėl Baltarusijos vyrauja bendras neigiamas supratimas dėl Astravo“. Esą Vilnius ir toliau stengsis „vilkinti“, kad elektrinė kuo ilgiau neveiktų.
„Elektrinė, deja, jau pastatyta, trūksta tik kuro. Galima sumažinti žalą Lietuvos žmonėms ir siekti aukščiausių standartų dėl saugumo per tarptautines institucijas. Toks dialogo tikslas konkrečiai dėl Astravo.
Problema, beje, aktuali ir Baltarusijos žmonėms – jei Vilnius nuo Astravo nutolęs 50 km, tai Minskas nutolęs 150 km“, – vis dėlto teigė ministras.
Jo teigimu, dialogo (su Baltarusija, – red.) nebuvimas neatitinka nacionalinių interesų. L.Linkevičius pridūrė, kad ateityje įmanomi Lietuvos ir Baltarusijos ministrų susitikimai.
„Baltarusija išgyvena sudėtingus laikus. Norime, kad ši valstybė kiek įmanoma būtų nepriklausoma. Dialogas jiems gal padėtų irgi“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Prabilęs apie Ukrainą, ministras pareiškė nematantis „didelės pažangos“ Rusijos sprendime grąžinti Ukrainai tris laivus, kurie prieš metus buvo perimti Kerčės sąsiauryje.
„Tai tik žingsnis, kuris turėjo būti žengtas gerokai anksčiau. Noriu pasakyti, kad stebime situaciją ir puikiai atsimename, kas joje yra agresorė, o kas – auka“, – teigė L.Linkevičius.
Lietuva, žinia, aktyviai remia Ukrainos transatlantinės integracijos siekius ir atidžiai stebi situaciją šioje šalyje.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis šio mėnesio pabaigoje lankysis Lietuvoje, tiesa, po to laukia aktualesnis susitikimas Normandijos ketverto formatu.
Jis Paryžiuje pirmą kartą akis į akį bendraus su Krymą 2014-aisiais aneksavusios ir karą Donbase įplieskusios Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Ukrainos pastangos nuoširdžios, Kijevas pasiryžęs įgyvendinti Minsko susitarimus. Sieksime, kad taip pat stengtųsi Rusija, kad Ukraina nebūtų kaltinama dėl kokios nors nesėkmės“, – pabrėžė L.Linkevičius.
Konservatoriai vilčių neturi
Vilnius, bent jau dabar, kai prezidentu jau dirba nebe Dalia Grybauskaitė, o G.Nausėda, taip pat atrodo nusiteikęs kalbėtis su Minsku.
Rugsėjį prezidento patarėja A.Skaisgirytė, omenyje turėdama būtent santykius su Aliaksandro Lukašenkos Baltarusija, 15min teigė: „Jei norime daryti procesams įtaką, turime kalbėtis, nes kitaip tos įtakos nėra.“
Niujorke rugsėjį buvo susitikę Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: jei yra raudona linija, tai nelabai yra apie ką kalbėtis. Mums čia sako, kad neva blogiau nebus, bet sunku galvoti ir apie dramatiškus pokyčius teigiama linkme, apie vaisingus pokyčius.
Vis dėlto dvišalius santykius sunkina Astravo atominės elektrinės, kurios elektros Vilnius nepirks, klausimas. Lietuvos pozicija tokia, kad jėgainė nesaugi.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pozicija dar griežtesnė. Susitikime dalyvavusi opozicinių konservatorių atstovė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė pakartojo griežtą partijos poziciją.
„Jei yra raudona linija, tai nelabai yra apie ką kalbėtis. Mums čia sako, kad neva blogiau nebus, bet sunku galvoti ir apie dramatiškus pokyčius teigiama linkme, apie vaisingus pokyčius“, – teigė Seimo narė.
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų darbo partijos vicepirmininkas Juozas Bernatonis citavo partijos lyderį Gediminą Kirkilą.
„Reikalingas dialogas ir partijų sutarimas, kad klausimu nebūtų spekuliuojama prieš rinkimus. Tai būtų labai ciniška – išnaudoti klausimą rinkimų kampanijai.
Nė viena izoliacija nėra nieko gera davusi, o apie dialogą verčia galvoti pasikeitusi ES ir JAV pozicija Baltarusijos atžvilgiu“, – kalbėjo J.Bernatonis.