Prezidentas pripažino abejojęs, ar pasirašyti įstatymą dėl išmokų pensininkams, bet nutarė eiti „ne neigimo, o teigimo keliu“ ir ketvirtadienį suraitė parašą.
„Vakar aš pasirašiau įstatymą, kuriuo numatyta 200 eurų vienkartinė išmoka mūsų senjorams ir kitiems mažas pajamas gaunantiems žmonėms“, – spaudos konferencijoje Kaune sakė G.Nausėda.
Jis tikino, kad tuo metu, kai buvo pasirašytas šis įstatymas, buvo suderintos pozicijos su valdančiąja koalicija ir kai kuriomis kitomis partijomis dėl paramos prezidento pasiūlymams. Kokie jie bus?
Siūlo dalinti vaiko pinigus
Šalies vadovas siūlo Seimui priimti įstatymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.
„Tai yra praktiškai dabartiniai vaiko pinigai mėnesiniai – padauginta iš dviejų“, – spaudos konferencijoje Kaune sakė G.Nausėda.
Prezidento teigimu, vaiko pinigų dalinimas valstybei kainuos apie 80 mln. eurų.
Tai yra praktiškai dabartiniai vaiko pinigai mėnesiniai – padauginta iš dviejų.
„Taip, pinigai iš pirmo žvilgsnio tikrai nemaži, bet kadangi tai yra vienkartinė išmoka, o ne kas mėnesį teikiama išmoka, tai vis dėlto tas fiskalinis poveikis yra keletą kartų mažesnis nei, pavyzdžiui, išmokų senjorams. Tiesiog senjorų mes turime tikrai daug, todėl bendra apimtis yra didesnė“, – aiškino jis.
Siūlo mažinti GMP ir didinti NPD
Prezidentas taip pat teiks įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai – nuo liepos iki metų pabaigos – sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 4000 eurų bruto).
Ši priemonė, prezidento teigimu, kainuos virš 300 mln. eurų.
„Tas sumas reikėtų patikslinti. Jas reikėtų traktuoti kaip bendro paketo dalį. Kuomet yra sakoma, kad mes, žiūrėkite, naujus šimtus milijonų vėl kažkur išleidžiame, tai pirma reikia atkreipti dėmesį, kad mes ne šiaip išmetame per tvorą, bet pinigai yra skiriami ekonomikos gaivinimui ir vidaus paklausai“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda pripažino, kad dėl šio siūlymo iki galo kompromisas su valdančiaisiais nėra rastas, tačiau siūlymas vis tiek bus teikiamas.
„Manau, atsiras galimybė įvairialypei diskusijai Seime, kurioje pamėginsime įrodyti, kad mūsų argumentai yra tikrai svarūs“, – aiškino valstybės vadovas.
Pasak prezidento, laikinai sumažinus GPM, Lietuvoje laikinai būtų įvesta trijų pakopų progresinė mokesčių sistema.
Siekdamas papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, šalies vadovas taip pat siūlys ankstinti numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.
„Mes siūlome kombinuotą būdą tiek GPM mažinimo, tiek NPD didinimo“, – teigė G.Nausėda ir sakė, kad diskusija, kas yra geriau, yra jau ideologinio pobūdžio.
„Šita diskusija yra daugiau ideologinio pobūdžio. Jei žiūrėtume į GPM naštos mažinimą tik iš socialinės atskirties pozicijų, tai galima būtų teigti, kad NPD yra tikslesnis instrumentas. Bet, jei kalbame apie vidurinės klasės išsaugojimą, apie vidaus paklausos veiksnį ir jo skatinimą dabartinėmis aplinkybėmis, tai aš manau, kad tarifo mažinimas taip pat yra labai svarbus svertas, kuris pasiekia kur kas daugiau žmonių ir pasiekia reikšmingesnėmis sumomis“, – kalbėjo prezidentas.
Bendra visų siūlomų priemonių vertė, prezidentūros skaičiavimu, siektų apie 500 mln. eurų.
Kiek gali išaugti žmonių pajamos?
Ekonomistas Justas Mundeikis paskaičiavo, kiek išaugtų žmonių pajamos, jei GPM būtų sumažintas nuo 20 iki 15 proc.
„Turint omenyje, jog bruto VDU šalyje siekia 1359 eurus, 15 proc. GPM padidintų neto pajamas vidutiniam šalies gyventojui 57 eurais, MMA gaunančiam asmeniui, deja, tik apie 13 eurų neto. Tiesa, asmeniui, kuris uždirba dabar 3000 eurų, toks pasiūlymas reikštų +153 eurus“, – skaičiavo J.Mundeikis.
„Jeigu NPD būtų padidintas iki 400 eurų, visiems asmenims, kuriems būtų pritaikomas NPD, neto atlyginimas padidėtų 10 eurų. Dabar NPD pritaikomas asmenims, kurių bruto pajamos siekia iki 2666 eurų, padidinus NPD iki 400 eurų, NPD taikymo riba padidėtų iki 2959 eurų bruto atlyginimo“, – rašė J.Mundeikis.
Daugiau skaitykite: Justas Mundeikis: 200 eurų pensininkams, 15 proc. GPM ar visgi +50 eurų NPD?
Paskatino mintis, kad žmonės prisimins ilgai
Šalies vadovas nurodo, kad teikiamas ekonomikos skatinimo planas gimė po diskusijų su ekonomikos Nobelio premijos laureatu Robertu Shilleriu, ekonomikos ir finansų ekspertais, darbuotojų ir verslo asociacijomis, politinių partijų ir Vyriausybės atstovais.
Prezidentas G.Nausėda tikino, kad jam įsiminė R.Shillerio pasakymas, kad visuomenė labai ilgai atsimins tai, kaip valdžia elgėsi šios krizės metu.
„Jis pasakė vieną labai svarbų dalyką, kad tai, ką valdžia daro dabar, žmonių atmintyje ir elgesyje išliks ilgus metus. Toli gražu ne tik artimiausią politinę kadenciją, ir tie dalykai yra pirmiausia susiję su solidarumu“, – aiškino G.Nausėda.
Jis pasakė vieną labai svarbų dalyką, kad tai, ką valdžia daro dabar, žmonių atmintyje ir elgesyje išliks ilgus metus.
Jis tikino, kad solidarumas ir gerovės valstybės principai turi būti įgyvendinami net labiau, kai ekonomika smunka, o ne auga.
„Todėl šias priemones reikia traktuoti dvejopai. Pirma, kaip socialinio solidarumo priemones ir pagalbos kuriant gerovės valstybę priemones. Antra, kaip vidaus paklausos skatinimo priemones“, – nurodė jis.
Pasak prezidento, siūlomos priemonės skatins ekonomiką 2020 metais ir esą nesukurs ilgalaikių įsipareigojimų šalies biudžete, todėl šie pokyčiai fiskaliniu atžvilgiu bus tvarūs ir neturės poveikio viešųjų paslaugų finansavimui vėlesniais metais.
G.Nausėda tikino, kad numatytos paramos verslui sumos buvo „tikrai gana įspūdingos“, tačiau realus tų sumų panaudojimas kol kas yra toli gražu ne įspūdingas.
„Šita pagalba stringa ir galimas dalykas, kad net ir per artimiausius mėnesius iki galo tos sumos mes nepanaudosime, bus panaudota tik dalis tų ambicingų programų, kurios numatytos. Šiuos pasiūlymus reikia traktuoti ne kaip konkuravimą su tuo, kas pasiūlyta, o kaip papildymą to, kas pasiūlyta“, – aiškino jis.
Taip pat prezidentas kritikavo Vyriausybės planus, kaip remti kultūrą.
„Iš tiesų tas kontraktavimas iki liepos 1 dienos stumia eiti tuo paprastuoju keliu, kuomet investuojama į plytas. Kai kalbame apie kultūrą, neturėtų būti taip, kad viskas nueina į plytas, kai tų plytų kitą kartą nereikia“, – sakė G.Nausėda.
Abejojo, bet pasirašė
G.Nausėda yra pripažinęs, kad turėjo abejonių, ar pasirašyti įstatymą, numatantį vienkartines išmokas visiems šalies pensininkams. Pasak jo, Lietuvoje yra daugiau visuomenės grupių, kuriems reiktų paramos.
„Jeigu mes atsispiriame nuo tos minties, kad padėti reikia ne kokiai nors konkrečiai grupei, kuri vaidins didžiulį vaidmenį rinkimuose, o visoms pažeidžiamoms grupėms, kurioms tas dėmesys turi būti skirtas, tai tokiam principui ir tokiai politikai aš pritarčiau.
Ar taip dabar ir yra, tikrai galima būtų ginčytis, nes, pavyzdžiui, yra žmonių, auginančių vaikus, taip pat ir turinčių sunkią finansinę padėtį. Yra žmonių, kurie turi mažas pajamas ir tos pajamos gali net dar labiau sumažėti, net jei jie išsaugo darbo vietą, bet atlyginimas apkarpomas, žmogus turi mažiau pinigų. Apie juos taip turi būti pagalvota“, – interviu 15min šią savaitę sakė prezidentas.
Nors dalis ekonomistų kritikuoja vienkartinių išmokų idėją, ypač prieš pat rinkimus, prezidentas tikino, kad tokios priemonės padės padidinti vidaus paklausą.
„Daugelio valstybių patirtis rodo, kad ypač didžiausio nuosmukio momentais tie helikopterio pinigai tikrai padeda padidinti vidaus paklausą, o tuo metu, kai išorės rinkos yra užsidariusios arba prisivėrusios, vidaus paklausa tampa vos ne pagrindinis ekonomikos balansavimo veiksnys“, – kalbėjo G. Nausėda.
