Prezidentai tikino aptarę dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, transatlantinę integraciją, bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos srityse.
V.Zelenskis dėkojo už tvirtą Lietuvos poziciją Ukrainos suvereniteto ir nepriklausomybės klausimais, taip pat už teikiamą įvairiapusę pagalbą.
Prezidentas G.Nausėda spaudos konferencijos metu sakė V.Zelenskiui palinkėjęs sėkmės derantis su „ganėtinai stipriu derybų partneriu“ ir „nedaryti nuolaidų, kurios būtų nepagrįstos“.
Lietuvos vadovas pridūrė laukiantis „nuolaidų ir iš kitos pusės“, nes „tik tai gali būti pavadinta derybomis“.
G.Nausėda teigė besitikintis, kad būsimų derybų rezultatai sumažins įtampą regione, atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą ir „leis Ukrainai ir Rusijai bendradarbiauti kaip lygus su lygiu“.
Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai turėtų susitikti taikos Donbase derybų gruodžio 9 dieną Paryžiuje. Karui Rytų Ukrainoje užbaigti Kijevas ketina pasitelkti vadinamąją „Steinmeierio formulę“.
Anot formulės, Donbase turėtų būti surengti rinkimai. Jei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pripažins balsavimą laisvu, okupuotiems regionams bus suteiktas specialus statusas.
V.Zelenskis spalį pareiškė, kad rinkimai bus rengiami tik tuo atveju, jei iš regiono bus išvestos rusų pajėgos, atkurta pasienio su Rusija kontrolė, jie bus organizuojami pagal Ukrainos teisę.
Tokios pozicijos laikėsi ir ankstesnis prezidentas Petro Porošenka.
Kritikai baiminasi, kad pagal formulę numatyti rinkimai Rytų Ukrainoje legitimizuotų prorusiškų separatistų režimą, o tuomet Maskvai būtų lengviau daryti įtaką Ukrainos vidaus ir užsienio politikai.
Vienas iš argumentų – esą Rusijos palaikomiems kandidatams būtų lengviau pasiekti pergalę, kadangi Maskva kontroliuoja informacinę erdvę Rytų Ukrainoje.
Paklaustas, ar dalyvautų dvišaliame formate su Rusijos atstovais, V.Zelenskis tikino neatmetąs tokios galimybės, jei tik tai padėtų užbaigti karą.
„Mūsų teritorijoje vyksta karas, kiekvieną dieną žūsta žmonės. Aš nežinau, kokie dar bus kiti susitikimai, ar bus kitų dvišalių formatų – gali būti formatas ir su ponia Merkel, ir su ponu Macronu, ir su ponu Putinu. Mes esame pasiryžę bet kokiam formatui Normandijos ketvertuke, kalbėtis apie tai, nes būtent mūsų žmonės žūsta“, – tikino jis.
Ukrainos vadovas sakė Normadijos ketverto derybos yra pasiryžęs kalbėtis su tais, kurie gali padėti.
„Mes nesitikime kažkokių didelių pergalių, nesitikime, kad rytoj baigsime karą. Bet aš noriu aiškaus supratimo, kaip Ukrainos, šalies, kurie kariauja, prezidentas, kada ir kaip mes galėtumėme iš tikrųjų sustabdyti šį karą“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų vyksta konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, jo metu žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
Neramumai Rytų Ukrainoje prasidėjo iš karto po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Dar kiek anksčiau po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
Lietuva yra viena iš aktyviausių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje, skiria šaliai humanitarinę ir karinę paramą, padeda pertvarkyti kai kurias viešojo sektoriaus sritis.
Dviguba pilietybė
V.Zelenskis teigė nežinojęs, kad Aivaras Abromavičius, kurį jis paskyrė valstybinio gynybos pramonės koncerno „Ukroboronprom“ generaliniu direktoriumi, turi dvigubą pilietybę.
„Prieš paskirdamas jį nežinojau, kad jis turi Lietuvos pilietybę, tačiau jis turi teisę eiti minimas pareigas – jis nėra valstybės tarnautojas.
Kalbant apie jo pasą, Abromavičius buvo ekonomikos ekonomikos ministras, pilietybę jam suteikė Petro Porošenka. Galima jo paklausti, kam jis ją suteikė“, – sakė V.Zelenskis.
Paklaustas, kodėl A.Abromavičius turi priėjimą prie valstybės paslapčių, V.Zelenskis sakė, kad jį atimti „nėra problema“.
„Jo vaikai ukrainiečiai, žmona ukrainietė. Norite, atimsite leidimą dirbti su slapta informacija? Galime. (Tai) nėra problema“ – sakė Ukrainos prezidentas.
Buvusiam Ukrainos ekonomikos plėtros ir prekybos ministrui A.Abromavičiui šios šalies pilietybė buvo suteikta 2014 metais.
Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, Lietuvos pilietis, stojantis į kitos valstybės tarnybą, privalo gauti Vyriausybės leidimą, priešingu atveju jis netenka pilietybės.
„A.Abromavičius nesikreipė į Vyriausybę tokio leidimo, kai buvo Ukrainos ministras“, – „Lietuvos rytui“ patvirtino tuometis premjeras Algirdas Butkevičius.
