Estijos prezidentūros pranešime teigiama, kad trijų Baltijos valstybių vadovai susitikime ketino aptarti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, regioninį saugumą, aplinkosaugos problemas ir pandemijos metu išmoktas pamokas.
Estijos prezidentūra primena, kad Baltijos šalių prezidentų susitikimas yra kasmetė tradicija, pradėta 1991 m., Dalis. Tradicinį susitikimą rengia valstybė, pirmininkaujanti Baltijos šalių bendradarbiavimui. Šiemet Baltijos šalių bendradarbiavimo prioritetai yra regioninis saugumas, kibernetinis bendradarbiavimas, susisiekimas, klimato pokyčiai ir aplinkos klausimai.
Birželio 25 d. Kuresarės centrinėje aikštėje jau įvyks oficiali sveikinimo ceremonija, prezidentų susitikimas ir spaudos konferencija. Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai turėjo pasodinti medžius Kuresarės pilies parke, jau buvo paruoštos lentelės. vėliau Susitikimas vyksta Kuresarėje, siekiant atkreipti dėmesį į vietinį turizmą Baltijos šalyse ir pakviesti žmones šią vasarą atrasti gražias visų trijų šalių vietas.
G.Nausėdos patarėjas: nesutarta dėl Astravo AE
Šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis informavo BNS, kad susitikimas planuotas seniai, buvo numatyta kalbėti apie regiono saugumą, kovos su koronavirusu priemones, Europos Sąjungos klausimus, taip pat – elektros nepirkimą iš Astravo AE.
„Iki Baltijos šalių vadovų susitikimo energetikos ar ekonomikos ministrams nepavyko pasiekti trišalio susitarimo dėl atnaujintos elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos“, – teigė A.Bubnelis.
Jo teigimu, prezidentas mano, kad pirmiausia reikia baigti derybas, turėti konkrečius sprendimus ir derybų rezultatus, o tik tada susitikti aukščiausiu lygiu ir aptarti šalių veiksmų planą.
Pasak A.Bubnelio, kitais planuoto susitikimo darbotvarkės klausimais Baltijos šalių vadovai reguliariai keičiasi nuomonėmis ir derina pozicijas.
Ketvirtadienį pranešta apie rimtus pokyčius G.Nausėdos komandoje: pareigas palieka Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas ir Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Sonata Šulcė.
Su vyriausiąja prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte susisiekti dėl komentaro apie sprendimą nevykti į Estiją nepavyko.
„Gana sunkokai paaiškinamas sprendimas“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Tomas Janeliūnas G.Nausėdos atsisakymą vykti į susitikimą pavadino „gana sunkokai paaiškinamu sprendimu“.
„Matyt vyksta nelabai matomi vidiniai žaidimai arba vidinės politinio žaidimo pastangos. Matyt prezidentas reaguoja veiksmu, kuris turėtų parodyti tam tikrą jo ryžtingumą, tai, kaip jis mato situaciją.
Kadangi greičiausiai iš Latvijos pusės nėra jokio žingsnio į kompromisą, o Estija šiuo klausimu laikosi gana neutraliai, galime matyti, kad kol kas vienybės tarp Baltijos šalių dėl Astravo nėra. Ir tai (sprendimas nevykti į susitikimą - red.) galbūt yra nedažnas, bet diplomatinis sprendimas parodyti, kad Lietuvai tai yra labai svarbu“, – 15min sakė T.Janeliūnas.
Anot politologo, sprendimas nevykti į susitartą vizitą yra „pakankamai stiprus siganalas“.
„Sunku spėlioti, ar tokie signalai prisideda prie kompromisų paieškos. Turbūt jie yra skirti pranešti pakankamai aiškią, nepamainomą poziciją, ir iš tokios pozicijos bandoma toliau ginti savo interesus bei bandyti žiūrėti, kaip partneriai į tai reaguos“, – sakė politologas.
