„Lukašenkos režimas tampa vis agresyvesnis, kyla grėsmė visos Europos saugumui (...). Privalome teikti visokeriopą pagalbą nukentėjusiems nuo režimo žmonėms ir pilietinės visuomenės, žiniasklaidos atstovams. Šiandien žinome, kad politinių kalinių skaičius šioje valstybėje toliau nuosekliai auga ir įgyja tiesiog pasibaisėtiną mastą“, – per bendrą prezidentų spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė G.Nausėda.
Jis akcentavo, jog „Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka“ parodė būtinybę stiprinti Europos Sąjungos išorinę sieną, didinti atsparumą „panašaus pobūdžio atakoms ateityje“.
Anot jo, migrantų krizė atskleidė ES teisės spragas, „kurias turime užpildyti“ pritaikant ES teisę prie „naujų realijų“ ir užkertant kelią nelegaliems sienos kirtimams bei „nedemokratinio režimo piktnaudžiavimu prieglobsčio sistema“.
G.Nausėda žada kelti šiuos klausimus Europos Vadovų Taryboje (EVT) šią savaitę.
Tikisi ES solidarumo
Savo ruožtu A.Duda pabrėžė, kad tiek Lietuvos, tiek Lenkijos tikslas yra išlaikyti įsipareigojimus, duotus prisidėjus prie Šengeno zonos, saugoti išorinę sieną.
Jis ragino ES solidariai imtis sankcijų Baltarusijai dėl nelegalios migracijos.
„Kadangi pastebima, kad tai yra organizuotas aktas, apimantis Lietuvą, Lenkiją ir Latviją, laukiame solidarumo, kad Europos Vadovų Taryba priims tam tikrą sprendimą dėl taikomų sankcijų Lukašenkos režimui“, – sakė A.Duda.
„Esu įsitikinęs, kad mes susidorosime su šiais sunkumais, tačiau Baltarusijos krizės klausimu vis vien reikalingas Europos Sąjungos palaikymas“, – pridūrė jis.
G.Nausėda sako, kad migracijos krizės sprendimai ir Varšuvos ginčas dėl teisės viršenybės su Briuseliu yra „nesusiję dalykai“, todėl jis tikisi Europos solidarumo sprendžiant nelegalios migracijos problemą.
Anot jo, Bendrijos migracijos gairės „nebeatitinka šiandieninės situacijos realijų“, o „agresyvus Baltarusijos režimas tiesiog naudojasi šitokiomis migracijos politikos nuostatomis ir kol kas įgyvendina savo hibridinę ataką prieš ES valstybes“.
Lietuvos vadovas taip pat akcentavo, jog „beveik pusė Europos Sąjungos valstybių“ yra parėmusios Lietuvos ir kitų regiono valstybių ketinimus „kelti šį klausimą pačiu aukščiausiu lygiu“.
„Ir tai apima ne tik prieglobsčio ar pačios migracijos politikos peržiūrą, atsižvelgiant į aktualijas, bet tai apima ir sienų statybos klausimą. Sienų statybos klausimas taip pat tampa pirmaeiliu veiksniu, žvelgiant į tai, kas vyksta prie mūsų sienų“, – kalbėjo G.Nausėda.
A.Duda tvirtino sutinkantis su G.Nausėdos pozicija.
„Akivaizdu, kad yra tam tikrų teisinių spragų Europos reglamentuose, dėl to reikia kalbėti Europos Vadovų Taryboje. Ten mums atstovauja ministras pirmininkas, ponas Morawieckis, ir mes kelsime šiuos klausimus“, – tvirtino A.Duda.
Lenkijos prezidentas pirmadienį sako gavęs patikinimą iš Franko Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Štainmejerio), kad šiuo metu nėra svarstoma galimybės atnaujinti kontrolės Lenkijos-Vokietijos pasienyje, nors buvo pasigirdę tokių kalbų. Jis neatmeta, kad Vokietijos pareigūnai galėtų padėti vykdyti kontrolę Lenkų pasieniečiams Lenkijos-Baltarusijos pasienyje. Vis dėlto prezidentas teigė matantis didesnę „politinio palaikymo ir politinio-ekonominio atgrasymo“ būtinybę.
G.Nausėda sakė, kad jam apmaudu, jog Minsko režimas ne tik vykdo hibridinę ataką, pasinaudodamas migrantais iš trečiųjų šalių, bet ir šios atakos kontekste „kuria įvairias dezinformacines bangas“.
„Šiandien mes iš tiesų kartais sunkiai atrenkame faktus, kurie yra pagrįsti įvykiais, ir tuos faktus, kurie paprasčiausiai yra išgalvoti, o dar blogiau – gal net ir inspiruoti paties režimo. Reikia pasakyti, kad skirtingai nuo mūsų valstybių, šiam režimui žmogaus gyvybė nėra kažkokia išskirtinė vertybė ir savo elgesiu jis tai demonstruoja jau daugiau nei metus (...), kai kalba eina apie paprasčiausią valdžios išsaugojimą“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Atremia kritiką dėl migrantų atstūmimo
Anot G.Nausėdos, Lietuva „stengiasi atsižvelgti į humanitarinį veiksnį“ atstumiant migrantus, priima socialiai pažeidžiamus migrantus, moteris su vaikais, stengiasi sukurti adekvačias gyvenimo sąlygas migrantams.
„Bet mes negalime leisti brutaliai pažeidinėti mūsų sienos, nesvarbu kokiais pretekstais, nes tai yra pasidavimas hibridinei atakai, kuri prieš mus vykdoma. Būtent to labiausiai šis režimas ir tikisi: kad mes nieko nedarysime, pasyviai stebėsime ir netrukus turėsime tokią problemą, kurios išspręsti patys vieni nebegalėsime“, – kalbėjo jis.
„Mes, trys valstybės, atsidūrėme fronto linijoje ir privalome elgtis taip, kad išorinė Europos Sąjungos siena būtų apsaugota“, – pridūrė prezidentas.
Savo ruožtu A.Duda akcentavo, kad Lenkija taip pat užtikrina bazinius migrantų poreikius, bet prioritetą taip pat teikia ES išorinės sienos saugojimui.
„Jeigu mes susitarsime Šengeno zonoje, kad yra kitaip, kad nebus paprastai taikoma sienos kontrolė, tai galime veikti kitaip. Tačiau nėra tokios susitarimo su Baltarusija, niekada ir nebuvo. Tai yra išorinė siena ir mes turime ją saugoti, negalime leisti bet kokiems asmenims kirsti sieną nelegaliai“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.
Jis priminė, kad Lenkija siuntė ir humanitarinę pagalbą pasienyje įstrigusiems migrantams, tačiau „Lukašenkos režimas nesutiko ir mūsų išsiųstą transportą sulaikė“.
Lietuva, Latvija bei Lenkija nuo vasaros susiduria su drastiškai išaugusiu nelegalios migracijos srautu iš Baltarusijos. Vien į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.
