Apie tai, kad G.Nausėda dalyvaus konferencijoje „Login“, prezidentūra skelbė iš vakaro, tačiau ketvirtadienį šio renginio šalies vadovo darbotvarkėje neliko.
Kurį laiką ji apskritai buvo tuščia, bet ketvirtadienio popietę pranešta apie planuojamą prezidento ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susitikimą, kuris įvyks 14 valandą.
Sprendžiant iš darbotvarkės, G.Nausėda tarptautiniame forume apie užsienio politiką lyg ir nė neplanavo dalyvauti, tačiau jo pavardė šmėžavo renginio programoje – numatytas šalies vadovo sveikinimo žodis. Tačiau tiek konferencijoje „Login“, tiek forume „Liublino ketvertas: idėja ir tikrovė“ jo žodį perdavė patarėjai.
„Mieli konferencijos „Login“ organizatoriai ir dalyviai, jau 14 kartą mus subūrė renginys, kuriame viskas orientuota į progresą – technologijų, verslo, mokslo, kūrybos. Būtent čia susitinka Lietuvos ir pasaulio ateitį kuriantys žmonės, mūsų pažangos vedliai – novatoriškai, plačiai ir keliais žingsniais į priekį mąstantys lyderiai, geriausi savo sričių žinovai.
Žvelgdamas į jus visai nesistebiu, kad skaitmeninė ekonomika per pastaruosius ketverius metus augo triskart greičiau nei visa Lietuvos ekonomika. Nestebina ir tai, kad mūsų švietimo sistema rimtų išbandymų akivaizdoje sugebėjo per dvi savaites persikelti į nuotolinę erdvę. COVID-19 pandemija sudarė sąlygas pasiekti tai, kas anksčiau atrodė įveikiama tik ilgoje perspektyvoje“, – G.Nausėdos kalbą, kurią išplatino Prezidentūra, „Login“ konferencijos metu skaitė jo patarėja Vaida Česnulevičiūtė.
Kalboje šalies vadovas taip pat pasidžiaugė, kad Lietuvoje formuojasi edukacinių technologijų bendruomenė, o COVID-19 krizę galime išnaudoti bandydami pasiekti proveržį technologijų srityje, ypač viešajame sektoriuje.
Į forumą „Liublino ketvertas: idėja ir tikrovė“ vietoje G.Nausėdos atvyko jo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
„Džiugu, kad šiandien prezidentūroje atidarome regioninį keturių šalių – Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos – intelektualų forumą. Šia daugiašale iniciatyva Vilnius tęsia gilias regiono istorikų, intelektualų tradicijas. Pats forumo pavadinimas „Liublino ketvertas: idėja ir tikrovė“ puikiai atspindi renginio dalyviams tenkantį iššūkį: kas yra „Liublino ketvertas“? Kodėl mes šiandien apie tai diskutuojame?
Lietuva ir Lenkija jau yra įgyvendinusios savo dabarties svarbiausius geopolitinius uždavinius, tai yra integracija į Vakarų civilizacinę erdvę, yra visateisės Europos Sąjungos ir NATO narės.
Ukraina, pasirinkusi savo šalies kryptį, aktyviai siekia euroatlantinės integracijos ir tuo pačiu patiria Rusijos agresiją rytuose bei besitęsiančią Krymo okupaciją.
Į kaimyninę Baltarusiją šiandien nukreipti visų mūsų žvilgsniai. Jos žmonių ryžtas ir taikus protestas prieš šiurkščią diktatūrą yra unikalus Europoje reiškinys, vertas susižavėjimo ir visokeriopos paramos. Baltarusijos įvykiai po suklastotų prezidento rinkimų verčia mus smarkiai nerimauti tiek dėl režimo smurto prieš savo piliečius, norinčius laisvai reikšti savo valią, tiek dėl nuolatinių Rusijos pastangų kištis į šios šalies vidaus reikalus ir jos būsimą raidą.
Ar galime mes, skirtingos tautos, atsiremdamos į savo praeitį brėžti būsimo regioninio bendradarbiavimo gaires? Ar mes turime daugiau jungčių, ar – takoskyrų? Ar „Liublino ketvertas“ gali būti politinio, ekonominio, visuomeninio bendradarbiavimo platforma? Ar gali mūsų keturių tautų bendra praeitis būti integraciniu veiksniu?“ – prezidento pasvarstymus perdavė A.Skaisgirytė.
G.Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis teigė, jog šalies vadovo darbotvarkė pasikeitė ir esą todėl jis neatvyko į „Login“ konferenciją. O forume dalyvauti, pasak atstovo, net neplanuota.
„Pasikeitus darbotvarkei prezidentas nevyko į konferencijos „Login“ atidarymą, jo sveikinimą perskaitė prezidento patarėja. O istoriniame forume prezidento dalyvavimas nebuvo numatytas. Ten taip pat sveikinimo žodį skaitė jo patarėja“, – 15min nurodė A.Bubnelis.
Organizuojant forumą „Liublino ketvertas: idėja ir tikrovė“, Prezidentūra teikė siūlymus dėl jo moderatorių – A.Bubnelis nepaneigė, kad būtent Prezidentūros pageidavimu atsisakyta žurnalistų Rimvydo Valatkos ir Vytauto Bruverio paslaugų.
