Anot jo, Vyriausybė iki artėjančių Seimo rinkimų turi padaryti darbų, kurie patenkintų visuomenės lūkesčius.
„Nepaisant to, kad ši politinė kadencija artėja į pabaigą, tie vieneri metai negali būti nurašyti, išbraukti kaip priešrinkiminiai metai, kuomet jau nieko negalima pakeisti“, – dėstė prezidentas.
Sieks mažinti „gyvulių ūkio apraiškas“
Jis teigė nesiekiantis nuneigti Vyriausybės pastangų gauti pajamų mažinant šešėlį, bet reiškė palaikymą siekiui didinti per biudžetą perskirstomo BVP dalį – ji esą Lietuvoje nepateisinamai maža.
„Kalbėti apie kažkokią manevro laisvę įgyvendinti gerovės valstybę su tokiu santykiu yra tiesiog demagogija“, – tvirtino G.Nausėda.
Lietuva per mokesčius perskirsto 30 proc. savo BVP.
Prezidentūra, anot jos vadovo, pateikė siūlymų, kurie mažintų „gyvulių ūkio apraiškas Lietuvoje, suvienodintų kai kuriuos tarifus“.
„Ir tikimės ta prasme judėti toliau pasiremdami tiek Vyriausybės formuojamu biudžetu, tiek ir su savo kai kuriomis iniciatyvomis eidami tiesiogiai į Seimą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Įstatyminių iniciatyvų paketas, jo teigimu, neturėtų būti suprastas tik kaip fiskalinių ar socialinių priemonių paketas. Jis esą apims ir daugiau dalykų: tokių kaip nauja Korupcijos prevencijos įstatymo redakcija ar Viešųjų pirkimų tarnybos įstatymo pakeitimai.
Prezidentas reiškė viltį, kad iniciatyvos sulauks palaikymo Seime.
Sieks „neišlaidauti nepagrįstai“
Premjeras S.Skvernelis patikino, kad Vyriausybė girdi prezidentūros lūkesčius.
„Darysime viską, kad būtų pasiekti tie tikslai, kurie yra keliami, – bendri tikslai kalbant dėl pagalbos pensininkams, šeimoms, kurios augina vaikus, didinti dirbančių pajamas, mažinti skurdą. Girdime lūkesčius ir tie sprendimai bus suprojektuoti kitų metų biudžete“, – teigė ministras pirmininkas.
Girdime lūkesčius ir tie sprendimai bus suprojektuoti kitų metų biudžete.
Anot jo, kitąmet augs neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), vidutinė pensija, vaiko pinigai, šalpos pensijos ir mažų pensijų priemokos, griežtai bus laikomasi fiskalinės drausmės.
„Rinkiminiai metai visą laiką suponuoja rizikas tam tikram populizmui. Manau, čia mes surėmę pečius laikysime, kad nebūtų išlaidaujama nepagrįstai. O visi mokestiniai pakeitimai, kuriuos aptarėm ir su prezidentu, kai kurie jų bus įgyvendinti jau šiais metais, kai kurie fiskalinę reikšmę turės 2021 metais dėl mokestinių režimų“, – paaiškino S.Skvernelis ir tikino, kad pakeitimais bus siekiama mažinti skurdą, atskirtį.
Dėl visų siūlymų nurodė radę kompromisus
Paklaustas, ar Vyriausybė turi planų vienodinti mokesčius dirbantiesiems, atsisakyti kai kurių lengvatų, premjeras atsakė, kad turi.
„Yra mūsų plane, mes tikrai atliepsime“, – patikino S.Skvernelis ir pakartojo, kad kai kurie sprendimai, susiję su mokestiniais pakeitimais, bus kitąmet, kai kurie – vėliau, įgyvendinami palaipsniui.
„Nuosekliai Vyriausybė tą ir darė dėl to gyvulių ūkio mažinimo. Tikrai priėmėm sprendimus, kad mokesčiai būtų suvienodinti, nepriklausytų nuo veiklos rūšies, bet [priklausytų] nuo pajamų. Tai yra pirmi žingsniai, ta iniciatyva, kurią išreiškė prezidentas. Manau, ji tikrai reikalauja politinės diskusijos, bet mes tikrai ta linkme [...] eisime“, – nurodė ministras pirmininkas.
S.Skvernelis konkrečiai neminėjo, kurioms prezidentūros įstatyminėms iniciatyvoms, tiesa, dar neregistruotoms, Vyriausybė pritaria.
„Jūs pamatysite artimiausiu metu, kada bus pateiktas biudžeto ir susijusių teisės aktų projektas Seimui. Bet dėl visų siūlymų mes radome kompromisus arba bendrus vardiklius vienokia ar kitokia forma. Dėl visų“, – komentavo premjeras.
Atliepdamas į veiksnį, kad ekonomika lėtėja, prezidentas teigė, kad po tuo nereikėtų slėptis ir stabdyti planų.
„Tikrai neišgyvename krizės. Išgyvename tik tam tikrą ciklinį ekonomikos augimo sulėtėjimą, ir net ir toks augimas suteikia pakankamai erdvės aktyviai socialinei politikai“, – nurodė G.Nausėda.
Įspėjo neatitrūkti toli nuo Žemės rutulio
Paklaustas, kiek dėl iš prezidentūros kilusių mokestinių pakeitimų asmeniui kistų pensija, išmoka neįgaliajam, prezidentas tiesiai neatsakė.
„Mes negalime apsibrėžti: pensijoms nusimatome tokį tikslą, kitoje balanso pusėje siūlome tam tikras mokestines priemones. Tai yra viso labo dešimtosios procento dalys viso nacionalinio biudžeto. Ir jeigu mes manome, kad likusi nacionalinio biudžeto dalis yra nekvestionuotina, nieko ten negalima padaryti, ir kalbėkime tik apie šią dalį, kurią pasiūlė prezidentas, tikrai neteisinga nuomonė. Tam ir yra Seimas, biudžeto įstatymo projektas, kad galima būtų drąsiai kalbėti apie visas be išimties biudžeto eilutes“, – komentavo jis.
Premjeras nurodė, kad visi skaičiai bus aiškūs spalio viduryje.
Jei biudžetas neatitiks fiskalinės drausmės, G.Nausėda neatmetė galimybės pasinaudoti veto teise.
„Visos alternatyvos yra atviros. Ir jeigu bus pernelyg plačiai ir pernelyg giliai fantazuojama dalykais, kurių neįmanoma įgyvendinti ir kurie galėtų sužlugdyti Lietuvos finansų stabilumą, prezidentas visada turi 1/12 alternatyvą. Kitaip tariant – veto instrumentą.
Tai – nemalonus instrumentas ir tikrai sunkiai veikiantis, ir, ko gero, dar Lietuvos praktikoje neišbandytas. Bet to nevertėtų pamiršti tiems Seimo nariams, kurie galbūt atitrūksta pernelyg toli nuo Žemės rutulio ir pasineria į kitas stratosferos erdves“, – pasisakymą užbaigė prezidentas.
To nevertėtų pamiršti tiems Seimo nariams, kurie galbūt atitrūksta pernelyg toli nuo Žemės rutulio ir pasineria į kitas stratosferos erdves.
Prezidentūros iniciatyvos
Į rudens sesiją susirinkęs Seimas metų pabaigoje tvirtins Vyriausybės parengtą biudžeto projektą. G.Nausėda anksčiau reiškė viltį dėl socialiai – ne „pro forma, o de facto“ – orientuoto biudžeto.
Prezidentas pasiūlė socialinės apsaugos išlaidas kitąmet papildomai didinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.
Papildomų lėšų G.Nausėda pasiūlė surinkti:
- lėtinant NPD augimo tempą (didinant NPD ne 100 eurų, o apie 30 eurų);
- trečdaliu ar per pusę kerpant lengvatą ūkininkų naudojamiems dyzeliniams degalams (ūkininkams degalai brangtų 10–15 centų už litrą);
- labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas – kapitalą, palūkanas, individualią veiklą.
Skeptiškai į kai kurias prezidento iniciatyvas anksčiau atsiliepė Ministrų kabineto nariai – finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad dėl lėtesnio NPD didėjimo labiausiai nukentės nedideles pajamas uždirbančios jaunos šeimos regionuose, o dėl apkarpytos lengvatos degalams – ūkininkai, lyginant su Vakarų valstybėmis, ir taip gaunantys mažesnes europines išmokas, nurodė premjeras S.Skvernelis.
