Nenori būti atsakingas tik už užsienio politiką
Pristatymo metu G.Nausėda akcentavo pasisakantis už gerovės valstybės kūrimą Lietuvoje.
„Šalis, kurioje gerove mėgaujasi 10 ar 15 procentų žmonių, nėra šalis, kurią norėtų ginti 100 procentų piliečių“, – sakė G.Nausėda.
Anot jo, kuomet daug piliečių savo valstybėje jaučiasi svetimi ar nemylimi, nesijaučia gerai ar saugiai, juos lengviau paveikia priešiškos šalys ir jų mėginimai įteigti, kad Lietuva yra nesėkmės valstybė.
„Geriausia, ką mes galėtume padaryti savo valstybei, yra sustiprinti ją. Sustiprinti iš vidaus pirmiausia“, – sakė G.Nausėda.
Jis sakė nepritariantis tiems, kurie sako, kad prezidentas yra atsakingas tik už užsienio politiką. Pasak G.Nausėdos, tik turinti atsakingą ir racionalią ekonominę politiką šalis gali būti ir sėkminga žaidėja tarptautinėje politikoje.
G.Nausėdos teigimu, socialinė atskirtis Lietuvoje tik didėja. „Šiuo požiūriu tikrai nepadaryta viskas“, – sakė jis.
Valstybė išdavė emigrantus
Pasak kandidato į prezidentus, dažnai slepiamasi po argumentu, kad atlyginimų viešajame sektoriuje kelti negalima, nes viską lemia rinka. Tačiau, jo teigimu, toks argumentas yra neteisingas, nes rinka yra traktuojama tik kaip Lietuvos rinka. Tuo tarpu šalia veikia ir globali rinka, tad daug žmonių ieškodami geresnio gyvenimo emigruoja – mokytojai skina braškes Norvegijoje, gydytojai išvažiuoja į Vakarų ligonines.
„Manau, kad šiuo atveju valstybė išdavė žmones, o ne žmonės išdavė valstybę, kadangi tie žmonės emigruoja ne iš gero gyvenimo“, – sakė G.Nausėda.
Jis sakė, kad valstybė dažnai darbdavių ir darbuotojų ginčuose palaiko darbdavių pusę vien dėl to, kad pati yra darbdavys, ir dar didžiausias Lietuvoje. Todėl ji nesiekia kompromiso tarp įvairių interesų grupių.
G.Nausėda taip pat minėjo, kad minimali mėnesio alga iki šiol dažnai traktuojama tik kaip kaštų ar sąnaudinis elementas, kurio didėjimas didina produkcijos savikainą. Tačiau, pasak jo, MMA didinimas taip pat gali skatinti vidaus paklausą ir taip prisidėti prie ekonominės plėtros.
Manau, kad šiuo atveju valstybė išdavė žmones, o ne žmonės išdavė valstybę, kadangi tie žmonės emigruoja ne iš gero gyvenimo.
Taip pat G.Nausėda pabrėžė, kad yra už gyventojų pajamų ir turto progresinį apmokestinimą, tačiau keičiant mokesčius ir įvedant progresinį apmokestinimą svarbu užtikrinti, kad Lietuva išliktų verslui patraukli šalis.
Be to, jis sakė, kad tapęs prezidentu atkreiptų dėmesį į pensijų sistemos tobulinimą. Anot jo, ligšiolinės reformos buvo nepakankamos. G.Nausėdos manymu, pensijų kaupimui turėtų būti skiriama 8–9 proc. atlyginimo dydžio atidėjimai. Tik tuomet, pasak jo, pensijų kaupimas atsvers „Sodros“ pensijos mažėjimą dėl demografinių priežasčių ir galima tikėtis pasiekti, kad pensija sudarys bent 40–45 proc. prieš tai gauto atlyginimo.
Jo teigimu, Lietuvai taip pat reikalinga geriau gyvenanti vidurinioji klasė, o tam reikia daugiau savininkų. Iki šiol, jo nuomone, Lietuva smulkiajam verslui neskyrė pakankamo dėmesio, o egzistuojanti reguliavimo ir kontrolės sistema per griežta.
„Dėl smulkmeniško smulkiojo verslo reglamentavimo kartais jie tiesiog nuleidžia rankas ir nepradeda smulkiojo verslo, arba pradeda, bet paskui gailisi“, – sakė G.Nausėda.
Jis sakė manantis, kad dabartinių valdančiųjų rūpestis smulkiuoju verslu – nenuoširdus ir proginis. G.Nausėda pabrėžė, kad smulkiojo verslo skatinimas yra svarbus ir siekiant susigrąžinti emigrantus – daugelis jų yra sukaupę tam tikrą pradinį kapitalą, kurį investuotų Lietuvoje į savo verslą, bet nenori Lietuvoje dirbti už mažesnę algą.
Kalbėdamas apie švietimą. G.Nausėda sakė, kad derėtų siekti, jog vienoje mokykloje mokytųsi 500–600 mokinių. Jo teigimu, nereikia siekti bet kokiomis priemonėmis išsaugoti keliasdešimt mokinių turinčių ir vis mažėjančių mokyklų, bet ir mokyklos, kuriose mokosi tūkstančiai mokinių, nėra tinkamos formuoti asmenybei. Taip pat, pasak G.Nausėdos, vidurinysis mokslas turi būti orientuotas į kūrybingos asmenybės ugdymą, o ne sausą žinių ir faktų kalimą.
Vyks į Lenkiją
Pirmojo vizito, jei bus išrinktas prezidentu, G.Nausėda žadėjo vykti į Lenkiją. Anot jo, Lietuva neišnaudoja savo potencialo santykiuose su Lenkija, kuri Lietuvai yra svarbi. Anot jo, drauge su Lenkija Lietuva galėtų būti labiau girdima Europos Sąjungos institucijose, o abiejų valstybių požiūris į daug užsienio politikos klausimų, ypač į santykius su Baltarusija, Rusija ir Ukraina, yra panašus.
Pasak G.Nausėdos, Lietuvoje gyvenančios etninės mažumos yra ne Lietuvos problema, o turtas, todėl būtina pasiekti, kad jie Lietuvoje jaustųsi gerai.
Paklaustas, ką mano apie pavardžių rašymą lotyniškais rašmenimis pasuose, G.Nausėda sakė, kad tai nėra pagrindinė kliūtis gerinant santykius su Lenkija, tačiau kompromisui reikia būti pasiruošus.
„Pavardžių štai šitomis raidėmis rašyba turėtų būti numatyta antrajame paso puslapyje", – savo kompromisą pristatė G.Nausėda.
Pavardžių štai šitomis raidėmis rašyba turėtų būti numatyta antrajame paso puslapyje.
Paklaustas, kokios šiuo metu Seime esančios partijos galėtų prisidėti įgyvendinant jo programą, G.Nausėda sakė, kad jo nepartiškumas yra jo didelis privalumas, lyginant su kitais kandidatais, kurie yra susisieję su viena ar kita partija.
„Einu į rinkimus kaip nepriklausomas kandidatas. Tikiuosi, kad šitoks statutas leistų už stalo susodinti labai plataus spektro politinės partijas – tiek dešinę, tiek kairę“, – sakė G.Nausėda. Jo teigimu, toks dialogas būtų sudėtingesnis, jei prezidentu taptų kurios nors partijos deleguotas žmogus.
Anot jo, daug dalykų galėtų būti sprendžiama nacionaliniu susitarimu – ne tik krašto apsauga, bet ir švietimo reforma, į kurią daugelis partijų žiūri panašiai. Jo teigimu, dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo programos, kuri nebūtų kaitaliojama keičiantis valdžiai, susitarti būtų galima.
Paklaustas, kaip susodins Ramūną Karbauskį ir Gabrielių Landsbergį prie bendro stalo, G.Nausėda sakė jau dabar susitinkantis su daugeliu partijų vadovų ir partijose didelę įtaką turinčių žmonių. Jo teigimu, ypač po to, kai deklaravo eisiantis į rinkimus kaip nepriklausomas kandidatas, jis pajuto atsiradusį pasitikėjimą savo asmeniu, kaip galinčiu atlikti moderatoriaus vaidmenį.
Pasak G.Nausėdos, nors nuoskaudų turi nemažai, išvadas turėtų pasidaryti ir patys klausime minėti R.Karbauskis bei G.Landsbergis, suprasdami, kad jų konfliktas nei šaliai, nei jiems kaip politikams nieko gero neatneša.
Paklaustas ką galvoja apie vaučerių įvedimo idėją, G.Nausėda sakė manantis, kad tai būtų kelias atgal.
„Įvedinėdami tokias keistas priemones mes kainų kilimo tikrai nesustabdysime. Geriausias vaistas kainų kilimui sustabdyti yra konkurencija, taip pat ir iš smulkiojo verslo pusės“, – sakė G.Nausėda.
Geriausias vaistas kainų kilimui sustabdyti yra konkurencija, taip pat ir iš smulkiojo verslo pusės.
Jo teigimu, smulkiojo verslo plėtra yra ne tik instrumentas, kuris pažabos kainų kilimą, bet ir būdas užsitikrinti pragyvenimą sau, savo artimiesiems bei nuimti dalį naštos iš valstybės, neprašant iš jos pinigų.
Nori daugiau Europos ir Amerikos
Pirmadienį išplatintame pranešime G.Nausėda teigia, kad Lietuvos strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.
„Iš principo nesutinkame su teiginiu „jeigu daugiau Amerikos, mažiau Europos“ arba „jeigu daugiau Europos, mažiau Amerikos“. Mūsų tikslas – daugiau Europos ir daugiau Amerikos“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Santykiuose su Rusija, rašoma pranešime, Lietuvos nacionalinis interesas yra kiek įmanoma geresni, visaverčiai ryšiai, tačiau juos plėtodama Lietuva laikysis vieningos pozicijos su Europos Sąjunga.
Pranešime teigiama, kad Lietuva privalo aktyviai dalyvauti formuojant šią poziciją, atsižvelgdama į situaciją Ukrainoje ir Rusijos pastangas mažinti įtampą regione bei siekti konstruktyvaus dialogo su Vakarų šalimis. „Šis tarptautinių santykių pokytis šiandien yra pačios Rusijos rankose“, – teigiama pranešime.
Taip pat G.Nausėdos pranešime teigiama, kad būtina finansuoti švietimą taip, kad Lietuvos mokytojo etatinio atlyginimo vidurkis artėtų prie ES mokytojų atlyginimo vidurkio, patvirtinant ilgalaikę 5-8 metų švietimo ir mokslo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą, vėliau perskaičiuojant pagal infliacijos rodiklius.
Taip pat G.Nausėda savo pranešime teigia, kad „Isteriška politikos atmosfera ir destruktyvūs veiksmai" nuvargino politikus ir visuomenę.
„Siaurakaktis partijų konkuravimas Lietuvos ekonominės gerovės bei reformų sąskaita veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti. Nepartinis prezidentas gali būti tas pareigūnas, kuris garantuoja ir kuria darbingą terpę racionaliam partijų bendradarbiavimui, jis privalo ne neigti partijas, bet subalansuoti jų veiklą valstybei reikalinga ir efektyvia linkme”, – pranešime spaudai cituojamas G.Nausėda.
Rinkimai vyks už pusmečio
Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužės 12 d., antrasis turas, jei jo prireiks, numatytas gegužės 26 d.
Lapkričio 12 d. prasidėjo oficiali rinkimų kampanija. Tam, kad taptų kandidatais į prezidentus, G.Nausėda ir kiti politinės kampanijos dalyviai dar turės surinkti 20 tūkst. Lietuvos piliečių parašų.
Be G.Nausėdos, apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose yra pareiškę Valentinas Mazuronis, Arvydas Juozaitis, Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Petras Auštrevičius ir Aušra Maldeikienė.
