„Aš netgi ne tik, kad pritariu, bet ir kviečiu abejojančius Seimo narius palaikyti nepaprastosios padėties įvedimo mechanizmą“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas.
Jis pabrėžė visiškai pritariantis visiems siūlymams dėl nepaprastosios padėties sąlygų: „terminuotam laikotarpiui, nustatytuose pasienio ruožuose ir penkis kilometrus į gilumą, taip pat migrantų apgyvendinimo stovyklose“.
„Manau, kad nepaprastosios padėties įvedimas, nustatytas tam tikram laikotarpiui ir tam tikruose ruožuose, yra tinkamas atsakas, esant šiai konkrečiai situacijai. Jis apribos galimybes prieš mus vykdyti koordinuotą ataką ir nelegalią migraciją, jis tik minimaliai palies mūsų žmonių teises ir laisves“, – teigė prezidentas.
Jis sakė manantis, kad siūlomi ribojimai migrantų stovyklose yra „savalaikė priemonė“, kuris leis užkirsti kelią veiklos koordinavimui tarp migrantų stovyklose, strategijų patekti į Lietuvą planavimui.
„Tikrai yra didelis privalumas, palyginti su dabartine situacija“, – pabrėžė G.Nausėda.
Prezidentas pakartojo, kad migrantų iš Baltarusijos antplūdis yra Minsko režimo hibridinė ataka, o situacija pasienyje „vis labiau kaista“.
I.Šimonytė spaudos konferencijoje teigė tikinti, kad opozicinės partijos palaikys nepaprastosios padėties įvedimą.
„Labai tikiuosi, kad dabar jau opozicinėms partijoms ir įsiklausius į tai, ką sakė prezidentas, pakaks ūpo priimti šį sprendimą“, – sakė ministrė pirmininkė.
Pasak I.Šimonytės, migrantų srautai į Lietuvą buvo šiek tiek nuslūgę, tačiau pastarosiomis savaitėmis pastebimos ne tik „suintensyvėjusios pastangos nelegaliai kirsti sieną“, bet ir „režimo pastangos įvairiausiais būdais padidinti atvykstančių į Minską asmenų srautą“.
Jos teigimu, buvo tikimasi, kad pastangos kirsti sieną gali suintensyvėti ir būtent tai ir vyko pastarąsias savaites.
„Tačiau tai, kas vyksta šiuo metu, kai yra itin didelis žmonių būrys susikaupęs visai netoli Lenkijos sienos, ir tikrai galima įvertinti, kad nemažai žmonių dar yra nepasiekę sienos iš pačios Baltarusijos teritorijos, žinoma, reikalauja papildomų sprendimų ir papildomos reakcijos“, – sakė I.Šimonytė.
Premjerė taip pat pabrėžė, kad nepaprastoji padėtis Lietuvos gyventojų „nelies daugiau negu ji gali liesti pasienio ruože ir pagal dabar galiojančius įstatymus“.
Vyriausybė siūlo nuo vidurnakčio mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.
-
Prezidentas: reikia užkirsti kelią galimoms provokacijoms Lietuvos pasienyje
-
Kariuomenės vadas V.Rupšys: pajėgos perdislokuotos ten, kur gali būti pažeidimų
-
Vyriausybė siūlo Seimui mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija
-
Seimo pirmininkė: opozicija neišsakė esminių pastabų dėl nepaprastosios padėties
Nepaprastoji padėtis galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Taip pat būtų ribojamas patekimas į pasienio ruožą ir judėjimas jame, tikrinami automobiliai ir jų bagažas.
I.Šimonytės ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, ribojimai migrantų apgyvendinimo vietose yra būtina, nes jų veiksmai gali būti koordinuojami su veiksmais pasienyje.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas. Šiuo metu klausimas yra skubos tvarka įtrauktas antradienio vakarinio posėdžio darbotvarkę.
Nemato reikalo aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pareiškė kol kas nematantis pagrindo dėl padėties pasienyje su Baltarusija aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį, numatantį konsultacijas su Aljanso partneriais dėl grėsmių saugumui.
„Ketvirtasis NATO straipsnis tikrai yra kraštutinio veikimo ir stiprumo priemonė, ir mes tikrai pasiliekame ją arsenale tam atvejui, jeigu susidarys pagrindas rimtai kalbėti apie ketvirtojo straipsnio aktyvavimą“, – žurnalistams sakė G.Nausėda.
BNS primena, kad NATO 4-asis straipsnis numato, kad Aljanso šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Išnaudoti šį straipsnį konsultacijomis su Aljanso pirmadienį pasiūlė Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas.
G.Nausėda paragino „labai atvirai“ svarstyti visas sankcijas Baltarusijai. Anot jo, sankcijos neturi būti tokios, „kurios neturėtų režimui jokios įtakos“ ar būtų „ignoruojamos“.
„Oro uostų sankcionavimas, „Belavia“ sankcionavimas. Turime kalbėti apie tai, kad „Belavia“ turi lėktuvus, kuriuos nuomoja ne Baltarusijos nuomotojai, o Europos Sąjungos nemaža dalimi“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Bendrijos diplomatai ir toliau turi aktyviai dirbti su Artimųjų Rytų šalimis, siekiant užkardyti skrydžius į Minską.
Šalies vadovas pabrėžė, kad nors režimas ir pats patiria sunkumų dėl migrantų, toliau ieškoma būdų kompensuoti uždarytus skrydžius.
„Tai tik rodo tą desperaciją ar tokį, sakyčiau, na, visiškai ciniškos ir agresyvios veiklos modelį, kurį mes galime užkardyti tik sankcijomis“, – aiškino G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad krizei išspręsti būtina vienybė ES viduje ir greita reakcija.
