Lietuvos santykiai su Kinija suprastėjo Vilniui ėmus plėtoti ryšius su Taivanu, jį Pekinas laiko maištaujančia savo provincija.
„Mes dedame pastangas, bendradarbiaudami su atskiromis valstybėmis, (...) kad tiesiog pasistengtume išlyginti tuos kampus, kurie dabar yra susidarę“, – žurnalistams sakė Niujorke viešintis šalis vadovas.
Pasak jo, reikia rasti sprendimus, kurie ne tik nepažeistų Lietuvos kaip suverenios valstybės teisės plėtoti ekonominius ar kultūrinius santykius su tomis šalimis ir teritorijomis, kuriomis norisi, bet ir padėtų išvengti „diplomatinių demaršų“.
„Manau, kad problemos sprendimas yra abiejų valstybių rankose, ir turbūt vienašališki veiksmai čia duotų tik dalinį rezultatą. Manau, kad su tarpininkų pagalba, o ir demonstruodami norą tartis ir kalbėtis, mes galime išspręsti šitą konfliktą“, – tvirtino G.Nausėda.
Lūžio tašku Lietuvos Ir Kinijos santykiuose tapo Vilniaus sprendimas leisti Taivanui šalyje atidaryti jo vardo prekybos atstovybę.
Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai.
Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
Be to, kai kurios su Kinija dirbančios Lietuvos įmonės šalies institucijoms pranešė, kad pašlijus šalių santykiams jų partneriai Kinijoje nepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių.
Tačiau Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje antradienį pasmerkęs Baltarusijos veiksmus kurstant migrantų krizę pasienyje su Lietuva, Rusijos besitęsiančią agresiją Ukrainoje bei Gruzijoje, apie Kiniją G.Nausėda išvis neužsiminė.
„Per tas 15 minučių, kurias turime kreiptis į pasaulį, tikrai reikia pasakyti tuos dalykus, kurie yra svarbūs ir mums, ir yra svarbūs visam pasauliui. Tai šitą aš padariau“, – sakė Lietuvos prezidentas.