„Šiandien, turint omenyje, kas vyksta Ukrainoje ir, turint omenyje, kiek ilgai mes prie šito klausimo esame ir niekaip nepajudame iš vietos, ilgiau lūkuriuoti yra tiesiog nepriimtina“, – Briuselyje prasidedant Europos Vadovų Tarybai žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.
Europos Komisija pateikė pasiūlymą panaudoti gautas pajamas iš įšaldyto Rusijos turto, tačiau yra prieštaraujančių dėl paties turto panaudojimo Ukrainos reikmėms, sako prezidentas.
„Mes pasisakome už ambicingesnį tikslą, turint omenyje, kad ir patys aktyvai, pats turtas turi būti įtrauktas ir jis turi būti panaudotas ne tik Ukrainos atstatymui, bet ir karinėms reikmėms“, – sakė G.Nausėda.
Anot jo, kai kurių valstybių atstovai kol kas abejoja paties įšaldyto turto panaudojimo Ukrainos reikmėms galimybės.
„Kai kurie kolegos labai atidžiai ir labai preciziškai žiūri į teisinį reikalo aspektą. Jeigu vėliau reversu būtų ieškiniai arba teisinis ginčas, tai kad viskas būtų sutvarkyta taip, kad Europos Sąjunga arba kitos panašiai mąstančios valstybės būtų teisiojo pusėje ir nepralaimėtų tų teisinių ginčų“, – pasakojo G.Nausėda.
„Kalbėti apie teisinę preciziką tuo metu, kai vyksta akivaizdi neteisė ir žudomi žmonės Ukrainoje, yra gana sunku. Mes tikrai stengsimės tą politinį postūmį sudaryti, kad teisininkai greičiau darytų sprendimus“, – dėstė prezidentas.
Europos Komisija siūlo panaudoti pajamas iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai apginkluoti. Pasiūlyme numatyta, jog 90 proc. lėšų būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos Ukrainai skirtos ginklų įsigijimo išlaidos.
Likusieji 10 proc. būtų pervedami į ES biudžetą ir naudojami pačios Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti.
ES siekia rasti daugiau lėšų Ukrainai, kol kitos didelės Kyjivo rėmėjos – Jungtinių Valstijų – 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos paketas vis dar blokuojamas Kongrese.
Dėl mažėjančių ginklų atsargų po dvejų karo metų Ukrainos pajėgos fronto linijoje susiduria su šaudmenų ir ginklų stygiumi.
ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, laikomo bloke, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynės teritoriją.
Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.
ES šalys jau kelis mėnesius ginčijasi, ką daryti su Rusijos turtu. Kai kurios valstybės narės ir kitos sąjungininkės Vakaruose ragina žengti dar toliau ir konfiskuoti visą sumą, kad būtų galima sumokėti už Ukrainos atstatymą.
Tačiau tokios šalys kaip Vokietija nesiryžta liesti ES įšaldytų lėšų, baimindamosi, kad tai pakirstų investuotojų pasitikėjimą Europos rinkomis.
