Jis pabrėžė, Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos siekį dėl narystės ES ir tikisi Prancūzijos aktyvios lyderystės šį procesą pagreitinant – suteikiant šalies kandidatės statusą kiek įmanoma greičiau.
Prancūzija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.
Kaip pranešė Prezidentūra, pokalbyje su Jeanu Yves‘u Le Drianu G.Nausėda taip pat pabrėžė, kad Aljansas turėtų įgyvendinti priešakinės gynybos politiką vertinant pasikeitusią saugumo situaciją regione.
„Baltijos šalims ir aplink jas reikia integruotų oro ir priešraketinės gynybos priemonių. Rusijos ir Baltarusijos karas prieš Ukrainą, Baltarusijos savarankiškumo praradimas yra papildomi veiksniai, į kuriuos turime atsižvelgti stiprindami regiono saugumo architektūrą“, – sakė Lietuvos vadovas.
Pasak Prezidentūros, per pokalbį su Prancūzijos diplomatijos vadovu G.Nausėda taip pat ragino panaudoti visas priemones Vladimiro Putino vykdomam karui sustabdyti: plėsti sankcijas Rusijai, remti Ukrainą gynybinėmis, humanitarinėmis ir finansinėmis priemonėmis.
Lietuvos prezidentas su Prancūzijos užsienio reikalų ministru pat aptarė ir šalių bendradarbiavimą Afrikoje, ypač kovojant su teroristinėmis grupuotėmis Sahelyje.
Rusijai praėjusį mėnesį įsiveržus į Ukrainą ir toliau didėjant įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos, NATO smarkiai sustiprino savo rytiniame flange dislokuojamas pajėgas – papildomų karių atsiųsta į Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją.
Baltijos šalys prašo dabar veikiančią oro policijos misiją pertvarkyti į oro gynybos misiją, kad Baltijos valstybėse budintys naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis. Taip pat prašoma sąjungininkų į regioną atsiųsti daugiau antžeminių oro gynybos sistemų.
