„Pastaruoju metu Rusija visomis išgalėmis siekia perrašyti istoriją. Vienas tokių pavyzdžių – Molotovo–Ribentropo pakto slaptųjų protokolų įtakos skaudžiai Europos istorijai neigimas“, – pirmadienį G.Nausėda parašė savo „Facebook“ paskyroje.
Jis priminė, kad prieš 30 metų, 1989-ųjų gruodžio 24-ąją, Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimas pripažino 1939 metų Molotovo–Ribentropo pakto slaptųjų protokolų egzistavimą ir paskelbė juos negaliojančiais.
„Šie slapti nacistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos susitarimai lėmė vėlesnę Baltijos šalių okupaciją“, – rašo prezidentas.
„Istorinė atmintis sąlygoja ateities suvokimą. Nepamirškime pamokų, kurias privalome išmokti iš savo ir Europos istorijos. Neleiskime tiesos pakeisti butaforinėmis melo iškabomis“, – teigė jis.
Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per Sankt Peterburge vykusį susitikimą su buvusių Sovietų Sąjungos valstybių lyderiais kritikavo neseniai Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kaltinančią SSSR ir nacių 1939 metais pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo.
Rusijos lyderis tvirtino, kad SSSR neturėjo kitos išeities, kaip tik pasirašyti sutartį su Vokietija, nes Vakarų valstybės buvo abejingos Maskvos siūlymui sudaryti karinį aljansą.
„Sovietų Sąjunga buvo paskutinė, kuri pasirašė nepuolimo paktą su A.Hitleriu“, – sakė jis.
Europos Parlamento rezoliuciją V.Putinas pavadino Vakarų bandymo sumenkinti lemiamą SSSR vaidmenį iškovojant pergalę prieš nacistinę Vokietiją dalimi.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo–Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus. Pagal juos sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Lietuva buvo okupuota.
