„Turime likti susitelkę ir vieningi tol, kol Ukraina pasieks galutinę pergalę. Sąjungininkų parama Ukrainai yra gyvybiškai svarbi, ir manau, didžiąja dalimi nulemsianti galutinę karo baigtį“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė Lietuvos vadovas.
Rusija šį mėnesį suintensyvino oro smūgius prieš Ukrainos sostinę ir perspėjo Vakarus neaštrinti konflikto po to, kai Jungtinės Valstijos sutiko uždegti žalią šviesą naikintuvų F-16 tiekimui Ukrainai.
G.Nausėda pabrėžė, kad Vokietijos vaidmuo tiek remiant Ukrainą, tiek užtikrinant regiono saugumą „yra kritinis“.
„Sąjungininkų pajėgos yra būtinos Lietuvos saugumui ir apginamumui užtikrinti. Ypač turime atsižvelgti, kad pastaruoju metu situacija mūsų kaimynystėje, deja, ne gerėja, o toliau blogėja“, – kalbėjo G.Nausėda ir padėkojo Vokietijai už indėlį į regiono saugumą.
Savo ruožtu F.W.Steinmeieris teigė, kad Rusija „sulaužė tarptautinę teisę ir vykdo žemgrobystę“.
„Ukraina itin drąsiai kovoja su daug didesne karine galia ir pasauliui demonstruoja, kad ji gali gintis nuo laisvės priešų, – sakė Vokietijos prezidentas. – Mes ir toliau rodome solidarumą su Ukraina, (...) esame ir toliau drauge pasirengę remti Ukrainą: finansiškai, politiškai ir karinėmis priemonėmis.“
NATO narystės perspektyva
Liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Ukraina tikisi aiškių narystės NATO garantijų, tačiau supranta, kad per karą kvietimo tapti Aljanso nare negaus.
Lietuva su kitomis rytinėmis NATO valstybėmis siekia Ukrainai užtikrinti suartėjimą su Aljanso struktūromis per praktinį bendradarbiavimą ir aiškesnį politinį įsipareigojimą dėl narystės perspektyvų.
„Šiandien mes glaudžiai diskutuojame ne tik tarpusavyje, bet ir įtraukdami pačią Ukrainą. (...) Matau, kad nemažą dalį kelio jau esame nuėję. Turime pasiekti, kad būtų pasiųstas aiškus signalas, kad narystė yra įmanoma“, – sakė G.Nausėda.
„Mes turime konkrečiau ir aiškiau pasiųsti signalą apie tai, kokias saugumo garantijas galime suteikti šiame etape iki narystės, na, ir, žinoma, ne tik deklaruoti, bet ir atverti duris, kai karas bus pasibaigęs“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas tikino matantis sąjungininkų norą rasti sprendimą.
Savo ruožtu F.W.Steinmeieris teigė, kad šiuo metu NATO kalba ne „apie pilnavertę Ukrainos narystę“, o apie tai, „kaip ilgalaikėje perspektyvoje galima sustiprinti Ukrainą“.
„Kad nei dabar, nei ateityje niekas nesusidarytų įspūdžio, kad gali užpulti Ukrainą ir gali jiems pasisekti. Turėtų būti perspektyva jau dabar – ne trumpalaikė, o ilgalaikė, kuri neapsiribotų aktualia parama Ukrainai“, – sakė jis.
Oro gynybos elementai
G.Nausėda taip pat teigė besitikintis, kad NATO susitikime bus „žengtas didelis žingsnis į priekį“ ir dėl kitų klausimų: NATO rytinio sparno stiprinimo, didesnių įsipareigojimų dėl išlaidų gynybai.
Lietuva siekia, kad šiuo metu vykdoma oro policijos misija būtų transformuota į gynybinę, regione dislokuojant modernias oro gynybos sistemas. Anot G.Nausėdos, įvertinus tokios karinės technikos trūkumą, Baltijos šalyse sąjungininkai sistemas galėtų dislokuoti rotaciniu principu.
Šią idėją jis pasiūlė Vokietijai, Nyderlandams, Prancūzijai, kitiems NATO partneriams.
„Tai yra ribota gerybė, todėl reikia ieškoti lankstesnių būdų, kaip oro gynybos sistemas sukurti Baltijos valstybėse“, – sakė G.Nausėda.
„Esame toje stadijoje, kai kalbame apie pačią idėją ir ją pristatome partneriams“, – pridūrė jis.
Anot Lietuvos prezidento, kol kas dar negauta atsakymų dėl galimo tokio pasiūlymo įgyvendinimo.
Praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministerija pranešė, kad šalis Lietuvoje dislokuos ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumą.
Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei – vienetui, kuriame tarnauja iki pusantro tūkstančio karių.
