„Stambulo konvencija yra rimtas dokumentas, kuriame yra kalbama tiek apie smurtą prieš moteris, tiek ir įvedama sąvoka socialinė lytis. Tai yra naujadaras ir mūsų politinėje, ir kitokioje leksikoje.
Aš jį tikrai labai atidžiai nagrinėju, vertinu įvairius jo momentus ir matau, kad kai kurios nuostatos yra susijusios ir su tam tikromis pasekmėmis mūsų švietimui, ir netgi žodžio laisvei“, – antradienį po susitikimo su Seimo pirmininke V.Čmilyte-Nielsen ir Seimo valdyba kalbėjo G.Nausėda.
-
Buvęs ET Žmogaus teisių komisaras N.Muižniekas: dialogas apie Stambulo konvenciją seniai peržengė racionalių faktų ir argumentų ribas
-
G.Landsbergis: grasinimus diskutuojant dėl Stambulo konvencijos turi stabdyti teisėsauga
-
Krikščioniškos religinės bendrijos reiškia nepritarimą Stambulo konvencijai, partnerystei
-
Prezidento patarėjas: svarstyti Stambulo konvencijai galėtų būti sudaryta piliečių asamblėja
Dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, pasak jo, dar reikia diskutuoti.
„Šį dokumentą mes turime labai gerai apsvarstyti, dėl to ir sveikinu sprendimą vis dėlto diskutuoti, bet dėl ratifikavimo apsispręsti vėliau. Šiandien man labiausiai trūksta kultūringų diskusijų“, – teigė prezidentas.
Anksčiau kalbėdamas apie Stambulo konvenciją jis išreiškė palaikymą kunigui Algirdui Toliatui, socialiniame tinkle pasidalijusiam raginimu pasirašyti peticiją prieš šio dokumento ratifikavimą.
Toks kunigo elgesys sulaukė prieštaringų visuomenės reakcijų.
„Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija. Žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius, daryti tą beapeliacine forma, ir kartais tiesiog šlykščia forma, ir jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis“, – tuomet komentavo šalies vadovas.
„Šiandien aš stoju į pono, gerbiamo kunigo A.Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo, kaip žmogaus, pusę. Kokiai jis atstovauja pozicijai, tai yra išvestinis klausimas“, – pridūrė jis.
A.Toliatas, G.Nausėdos įsitikinimu, kultūringomis priemonėmis siekė pradėti diskusiją apie Stambulo konvenciją, bet esą tapo auka ir „čia pat į jo kvietimą buvo atsakyta ne tokiomis kultūringomis priemonėmis, arba ne tokiomis, kurios turėtų būti priimtinos civilizuotoje demokratinėje visuomenėje“.
Prezidentas teigė, kad postūmis diskutuojant apie konvenciją dėl smurto prieš moteris yra.
Mes judame teisinga linkme.
„Šiandien aš galiu pasidžiaugti, kad tam tikri teigiami rezultatai matyti. Aš vis daugiau mūsų viešojoje erdvėje matau labai rimtų, išsamių straipsnių, gvildenančių tiek vienus, tiek kitus Stambulo konvencijos aspektus. Ir šitaip, aš galvoju, mes judame teisinga linkme“, – kalbėjo G.Nausėda ir ragino grįžti prie „normalaus bendravimo tono, pagarbos kitaip manančiam“.
„Šiandien pagarbos kitaip manančiam pasigendu iš abiejų pusių“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais siūlė dėl Stambulo konvencijos sudaryti piliečių asamblėją, kuri „galėtų parengti rekomendacijų paketą“ ir pateikti sprendimą priimsiantiems politikams.
G.Nausėda teigė, kad tokią priemonę atskiros Vakarų valstybės yra naudojusios ir ji esą galėtų tapti papildomu, pilietinę galią žadinančiu instrumentu.
„Jeigu klausimas vertas visos visuomenės diskusijos, mes galime sugalvoti daug būdų tą nuomonę išreikšti, nes kuo geriau skirtingos visuomenės grupės tai gali padaryti, tuo mažiau nesusipratimų ir įtampos bus vėliau, jau įgyvendinant jos nuostatas“, – komentavo prezidentas.
V.Čmilytė-Nielsen pažadėjo inicijuoti diskusiją dėl Stambulo konvencijos.
„Aš sutikčiau su tuo, kad Stambulo konvencijos atėjimas į salę turėtų būti pats paskutinis ilgo proceso etapas. Ir tikrai labai svarbu, kad iki tol tie klausimai, kurie kelia karštas, kartais aršias, diskusijas visuomenėje, būtų išsiaiškinti, išdiskutuoti kituose formatuose.
Aš pati savo ruožtu tikrai ketinu prisidėti prie tos diskusijos, netgi inicijuoti ją.
Aš pati savo ruožtu tikrai ketinu prisidėti prie tos diskusijos, netgi inicijuoti ją. Tiek žmogaus teisių ekspertai, tiek teisininkai, tiek žmonės, dirbantys pagalbos centruose, kurie susiduria su įvairios prievartos aukomis ir pagalbą teikia joms, kad jie galėtų pasisakyti.
Ir kad galėtume padiskutuoti apie kai kurias sąvokas, kurios kelia klausimus: ar tai būtų socialinė lytis, ar socialinis vaidmuo. Čia ir vertimo klausimas“, – kalbėjo ji.
Seimo pirmininkė vylėsi, kad diskusiją apie Stambulo konvenciją bus įmanoma užbaigti iki rudens sesijos, prasidėsiančios rugsėjo 10 dieną.
Nuotolinė spaudos konferencija:
