Tai šalies vadovas pareiškė penktadienio paryčiais Briuselyje be susitarimo pasibaigus ES lyderių deryboms dėl galimos plėtros į Vakarų Balkanus.
„Tai yra tam tikras nusivylimas. Reikia pripažinti, kad konsensuso nepavyko pasiekti, nes trys valstybės nesutiko su sprendimu pakviesti derybų abi valstybes“, – žurnalistams sakė G.Nausėda.
Pasak diplomatų, abiejų valstybių pakvietimui priešinosi Prancūzija, o Danija su Olandija būtų pritarusios deryboms tik su Šiaurės Makedonija, bet ne Albanija.
Lietuva, kaip ir visos likusios šalys, rėmė Europos Komisijos siūlymą kviesti derybų abi Vakarų Balkanų šalis.
G.Nausėda perspėjo, kad neigiamas sprendimas sukels didelį nusivylimą Šiaurės Makedonijoje, kuri sutiko pakeisti šalies pavadinimą, atsižvelgdama į Graikijos prieštaravimus.
„Visi pripažįsta, kad Šiaurės Makedonija padarė labai daug – pakeitė savo šalies pavadinimą, pakeitė konstituciją, darė viską, kad tą kvietimą gautų, todėl manau, kad sprendimo nebuvimas turės tam tikrų rimtų politinių pasekmių pačioje Šiaurės Makedonijoje“, – kalbėjo prezidentas.
Jis sakė, kad ES vadovai penktadienį pratęs derybas, kaip įvertinti abiejų Vakarų Balkanų šalių pažangą, „bet tai jau nebebus sprendimas pakviesti jų“ derėtis dėl narystės.
Europos Vadovų Taryboje derybos šiuo klausimu sukėlė daugiausia ginčų ir baigėsi antrą valandą vietos laiku (3 val. Lietuvos laiku).
ES plėtrai į Balkanus besipriešinantys prancūzai teigia, kad naujos narės dažnai nepaiso bendrų Europos vertybių, be to, visuomenė nenori dar didesnės imigracijos. Kritikai atkerta, kad ES neveikimas didintų Rusijos ir Kinijos įtaką Balkanų regione.
Iš Vakarų Balkanų šalių kol kas vienintelė Kroatija tapo ES nare. Derybas dėl narystės ES vykdo su Serbija ir Juodkalnija.
Lietuva tradiciškai remia ES atvirų durų politiką, tikėdamasi, kad ES plėtra gali atsverti Maskvos įtaką.
