„Tikiuosi, kad ministras padarys reikamas išvadas ir manau, kad turime galimybę dirbti, bet palaukime Generalinės prokuratūros vertinimo“, – žurnalistams Medininkuose pirmadienį sakė G.Nausėda.
A.Anušauskas praėjusią savaitę sulaukė prezidento ir dalies kitų politikų kritikos, kai po Valstybės gynimo tarybos posėdžio viešai paskelbė informaciją, susijusią su ketinimais įsigyti tankų Lietuvos kariuomenei.
Opozicijos parlamentarė Agnė Širinskienė kreipėsi į Generalinę prokuratūra, prašydama įvertinti, ar krašto apsaugos ministras neatskleidė įslaptintos informacijos.
„Kiekviena institucija turi savo slaptumo žymas – riboto naudojimo žymą, konfidencialumo žymą – ir jų turi būti laikomasi. Valstybės gynimo taryba yra viena iš tokių institucijų, labai svarbi institucija, kurioje susieiname visi šalies vadovai aptarti svarbiausių saugumo klausimų. Todėl sprendimai ir turi būti priimami institucijose, o ne socialiniuose tinkluose ar feisbuke“, – sakė G.Nausėda.
Pasak jo, visuomenė turi būti informuota apie sprendimus krašto apsaugos srityje, tačiau „yra dalis informacijos, kurios atskleidimas gali padaryti žalos valstybei“.
„Manau, kad ji (Generalinė prokuratūra – BNS) galės taip pat įvertinti teisinius šios problemos aspektus ir tada žiūrėsime, kokios bus išvados“, – kalbėjo prezidentas.
A.Anušauskas praėjusią savaitę po VGT posėdžio paskelbė apie planus išsiųsti ketinimų laišką Vokietijai dėl tankų „Leopard“, o kitą dieną paviešino duomenis, argumentuojančius, kodėl būtent šie tankai yra geriausias pasirinkimas Lietuvos kariuomenei.
Ministras ir krašto apsaugos sistemos pareigūnai sako, kad tai dar nereiškia Lietuvos sprendimo pirkti būtent šiuos tankus iš trijų svarstytų variantų, bet dalis politikų tvirtina, jog A.Anušauskas pakenkė Lietuvos derybinėms pozicijoms su Vokietijos gamintojais, nes atskleidė šalies nusiteikimą.
Tiek A.Anušauskas, tiek vėliau pati Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, jog ministras įslaptintos informacijos nepaviešino.
Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Pareigūnai teigia, kad ši technika turėtų kainuoti apie 2 mlrd. eurų.
