„Iš „Nemuno aušros“ vadovo pusės aš tikrai matau arba sąmoningą, arba nesąmoningą norą siūbuoti laivą. Kuomet tai yra daroma pirmosiomis koalicijos egzistavimo savaitėmis, tai kelia įvairių minčių“, – trečiadienį TV3 žinioms kalbėjo šalies vadovas.
„Nemuno aušros“ pirmininkas praėjusią savaitę pranešė, kad jeigu nebus vykdoma koalicijos sutartis dėl antro „aušriečių“ Seimo vicepirmininko, partija gali trauktis iš valdančiosios koalicijos.
Koalicijos sutartyje „Nemuno aušrai“ numatyti du Seimo vicepirmininko postai. Seimo pirmininko pavaduotoja jau paskirta šios frakcijos narė Agnė Širinskienė, o į antrą poziciją pretenduoja R.Žemaitaitis.
„Jeigu tai yra nesąmoningas noras, tai tiesiog norėtųsi palinkėti, kad, na, tas rinkiminis įkarštis pagaliau baigtųsi ir žmogus daugiau galvotų apie darbus negu, kad apie naujų reikalavimų kėlimą koalicijos parteriams“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Jeigu tai yra sąmoningas destabilizavimas politinės situacijos tada – blogiau, tada turime kelti atsakomybės klausimą, kodėl siekiama destabilizavimo? Kodėl nenorima užsiimti darbais, nors visi deleguoti „Nemuno aušros“ ministrai buvo patvirtinti, bet dabar atsiranda problema kitoje srityje“, – pridūrė jis.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis yra teigęs, jog R.Žemaitaičio reikalavimas skirti jį Seimo vicepirmininku, nelaukiant teismo sprendimo jo baudžiamojoje byloje dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto neigimo pradeda trukdyti darbui.
Jam atsisakant pateikti R.Žemaitaičio kandidatūrą į Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas, „Nemuno aušros“ lyderis pareiškė svarstąs galimybę koreguoti valdančiosios koalicijos sutartį.
„Man atrodo, kad Seimo primininkas užėmė teisingą poziciją sakydamas, kad pirmiausia tegul išsisprendžia teisinio pobūdžio klausimus, kurie dabar sukasi apie poną Žemaitaitį, ir tada jau galima bus kalbėti apie postus, kokių jis siekia ir kokie jam priklauso pagal koalicijos sutartį“, – teigė G.Nausėda.
„Nemuno aušros“ vedlys yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus, gruodį Seimas panaikino jo teisinę neliečiamybę.
Lapkritį prokuratūra pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su R.Žemaitaičiu – dėl galimo neapykantos kurstymo, kviečiant žmones uždegti žvakutes prie konservatoriaus Vytauto Landsbergio namų ir dėl galimo tuometinės premjerės Ingridos Šimonytės šmeižimo.
Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas iš viso gali turėti septynis pavaduotojus. Šeši paskirti per pirmąjį Seimo posėdį.
Valdančiąją koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir partija „Nemuno aušta“. Iš viso ji Seime turi 86 atstovus.
