„Šalies gynyba nėra ir negali būti vien kariuomenės rūpestis. Kariuomenės augimas negali vykti atsietai nuo visos valstybės augimo. Ne tik kariuomenė, bet ir visuomenė, privatus verslas, valstybės ir savivaldybių institucijos turi būti pasiruošusios veikti vieningai, kai to labiausiai reikia“, – iškilmingos rikiuotės metu sostinės Katedros aikštėje kalbėjo G.Nausėda.
„Štai kodėl, siekdami savalaikio atsako į iškylančias grėsmes, turėsime tobulinti valstybės krizių valdymą, privalome stiprinti institucijų bendradarbiavimą, plėtoti skirtingų jėgos struktūrų suderinamumą, kariuomenės sąveiką su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis“, – pridūrė jis.
Prezidentas taip pat sakė, kad „stiprinant pilietinį ir patriotinį jaunosios kartos rengimą nepakeičiamas bus ir švietimo įstaigų vaidmuo“.
Anot šalies vadovo, nuo kariuomenės stiprumo ir visuomenės gynybos pajėgumų priklausys „mūsų valstybės gebėjimas siekti išsikeltų politinių tikslų“.
„Mūsų požiūrį ir mūsų veiksmus visada lems skaudžios istorijos pamokos. Puikiai išmokome, kad niekada ir jokiomis aplinkybėmis negalime nuolaidžiauti tiems, kurie sistemingai pažeidinėja tarptautinę tvarką ir kelia grėsmę aplinkinių šalių saugumui. Dešimtmečius trukusios nelaisvės kaina įsitikinome, kam mums reikalinga tvirta ir nepalaužiama Lietuvos kariuomenė“, – kalbėjo G.Nausėda.
Ragino didžiuotis kariais kasdien
Iškilmingoje rikiuotėje Lietuvos ir sąjungininkų karius sveikino ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
„Turime kasdien nepamiršti didžiuotis ir atiduoti pagarbą kariams, Lietuvos sūnums ir dukroms, kurie prisiekė ir yra visada pasirengę saugoti ir ginti mus bei mūsų valstybę nuo kylančių grėsmių“, – sakė A.Anušauskas.
„21 tūkst. – tiek Lietuvos profesinės karo tarnybos karių ir dar tiek pat aktyvaus rezervo karių šiandien švenčia Lietuvos kariuomenės dieną. Šioje rikiuotėje stovi 650 karių, viską galima suskaičiuoti, tačiau šiandien noriu pabrėžti, kad rikiuotėje matote gerokai daugiau nei paprastus skaičius“, – kalbėjo V.Rupšys.
„Žvelgdamas į šios dienos rikiuotę matau tokią kariuomenę, kokia yra iš tiesų – pasitikinti savimi, tvarkingai ir tiksliai priimanti sprendimus, petys į petį stovinti šalia ginklo brolio, ginanti jų užnugarį ir kartu jų svajones“, – teigė jis.
Iškilmingoje rikiuotėje ir parade dalyvavo Lietuvos, istorinė ir kariuomenės vėliavos, Lietuvos kariuomenės rūšių, pajėgų ir jų struktūrinių vienetų vėliavos ir kariai, taip pat NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje kariai iš Vokietijos, Čekijos, Nyderlandų ir Norvegijos, Jungtinių Amerikos Valstijų kariai bei Lietuvos šaulių sąjungos būriai.
Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-iąją. Ši diena siejama su Lietuvos Vyriausybės 1918 metų lapkričio 23 dieną priimtu pirmuoju įsakymu dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo.
V.Rupšys: pasienyje su Baltarusija nuolat pasieniečiams padeda 1-2 tūkst. karių
Pasienyje su Baltarusija nuolat Lietuvos pasieniečiams padeda nuo vieno iki dviejų tūkstančių šalies karių, jų skaičius gali būti didinamas priklausomai nuo situacijos, teigia V.Rupšys.
„Bendroj sumoj 9 tūkst. dalyvavo nuo birželio 11 dienos, bet nuolat dalyvaujame 1-2 tūkst. karių. Bet, aišku, čia – ne riba ir jeigu pareikalaus situacija ir bus prašymas, tai bus daugiau“, – sakė kariuomenės vadas.
Seimas iki vasario vidurio yra pratęsęs kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija, kur kariai teikia paramą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, besidorojantiems su migracijos krize.
Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio mėnesio apgręžta daugiau nei 7,3 tūkst. žmonių.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija. Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.
