G.Nausėda šeštadienio popietę sakė, kad Briuselyje vykstančiose derybose sieks spartesnio išmokų žemdirbiams augimo ir daugiau vadinamosios sanglaudos paramos lėšų.
„Mes stengsimės šį pasiūlymą (dėl sanglaudos) dar labiau pagerinti, kaip ir sieksime svaresnės paramos žemės ūkiui“, – šeštadienio popietę Briuselyje sakė G.Nausėda.
Taip šalies vadovas kalbėjo po to, kai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pasiūlė papildomą 125 milijonų eurų paramą Lietuvos žemės ūkiui kaip dalinę kompensaciją dėl mažesnių tiesioginių išmokų ūkininkams.
Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
Atvykęs į Europos Vadovų Tarybą G.Nausėda penktadienį žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.
Atnaujintame projekte taip pat pasiūlyta nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.
Kitais Lietuvai svarbiais klausimais – dėl vadinamosios sanglaudos paramos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų finansavimo – pokyčių nenumatoma, rodo BNS gautas dokumentas.
Sanglaudos parama 2021–2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.
Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.
„Pasiūlymas mums palankesnis – didėja žemės ūkio parama ir parama Kaliningrado tranzito schemai. Aš manau mes dar ne tik išsaugosime depopuliacijos argumentą, kuris yra sanglaudos fondų sudėtinė dalis, bet ir sieksime ir reikalausime jį padidinti, kaip ir sieksime dar labiau padidinti tiesiogines išmokas mūsų žemdirbiams“, – sakė G.Nausėda žiniasklaidai išplatintame garso įraše.
Ch.Michelis naują biudžeto projektą su nuolaidomis įvairioms šalims pateikė siekdamas duoti naują impulsą Briuselyje vykstančioms vadovų deryboms dėl daugiau kaip trilijono eurų 2021–2027 metų biudžeto ir atskiro 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo fondo.
Derybose daugiausia ginčų kelia olandų premjero Marko Rutte reikalavimas, kad valstybės narės turėtų paskutinį žodį dėl bet kokio ES finansavimo nacionaliniams atsigavimo planams tokiose šalyse kaip Ispanija ir Italija.
Darydamas nuolaidą Nyderlandams, Ch.Michelis į naują planą įtraukė vadinamąjį „superavarinį stabdį“, su kuriuo bet kuri šalis turėtų galimybę per tris dienas inicijuoti visų valstybių narių patikrinimą dėl kurios nors kitos narės išlaidų planų.
Pagal pasiūlymą bendras gaivinimo biudžetas liktų 750 mln. eurų, bet subsidijų suma būtų sumažinta nuo 500 mln. iki 450 mln. eurų, o paskolų suma būtų padidinta nuo 250 mln. iki 300 mln. eurų, rodo BNS gautas dokumentas.
G.Nausėda sakė turįs optimizmo, kad susitarimą rasti savaitgalį pavyks, tačiau pripažino, kad tokios garantijos nėra.
„Jeigu sprendimai nebūtų priimti, tai turi būti bent jau labai aiškus signalas, kad mes artėjame tų sprendimų link. Manau, mes tą ir darome“, – teigė G. Nausėda.
