G.Nausėdos metinis pranešimas truko apie valandą. Jame prezidentas palietė įvairias temas: nuo nacionalinio saugumo ir Lietuvos laikysenos tarptautinėje erdvėje, sveikatos apsaugos sistemos, mokesčių, švietimo reformų, apverktinos tiltų ir kelių būklės iki bendros politinės situacijos.
Baigdamas kalbą šalies vadovas pažymėjo, kad vėl esame priversti stebėti naujųjų, kad ir kitomis spalvomis pasidabinusių, bebrų atgimimą, savotišką „neobebrystės“ reiškinį, nedeklaruotas viešųjų ir privačių interesų sankirtas.
„Iš tiesų dalis visuomenės nekantriai laukia galimybės kituose rinkimuose pakeisti neįtikusią valdžią. Tačiau man atrodo, kad vis dar ne per vėlu pademonstruoti Lietuvos žmonėms pagarbą, kurios jie nusipelno. Ne per vėlu Lietuvoje grįsti sprendimus visuomenės, o ne partinės gerovės tikslais, toliau kurti modernią gerovės valstybę, įveikti visų rūšių atskirtį ir neteisingumą, valstybės ir žmonių susvetimėjimą“, – metinio pranešimo pabaigoje kalbėjo G.Nausėda.
„Bebrų atgimimas“
10:55
Kartu G.Nausėda aiškino jau ne pirmą kartą jaučiantis pareigą metiniame pranešime pakviesti Seimo narius, o ypač – valdančiuosius, rodyti daugiau pagarbos kitai nuomonei, klausytis ir girdėti.
Jo teigimu, vis daugiau nerimo pastaraisiais metais kelia akis badanti dėmesio politikos rezultatams stoka, savitikslės, prastai sumodeliuotos ir praktiniu patyrimu nepagrįstos reformos, skaidrumo stygius, o kartais – tiesiog atviras cinizmas.
Pavyzdžiui, jam mažų mažiausiai keistai atrodė po pertraukos į paviršių vėl išplaukusi idėja grąžinti „amžinus“ valstybės įmonių vadovus.
„Vėl esame priversti stebėti naujųjų, kad ir kitomis spalvomis pasidabinusių bebrų atgimimą, savotišką „neobebrystės“ reiškinį. Nedeklaruotas viešųjų ir privačių interesų sankirtas.
Iš tiesų dalis visuomenės nekantriai laukia galimybės kituose rinkimuose pakeisti neįtikusią valdžią. Tačiau man atrodo, kad vis dar ne per vėlu pademonstruoti Lietuvos žmonėms pagarbą, kurios jie nusipelno. Ne per vėlu Lietuvoje grįsti sprendimus visuomenės, o ne partinės gerovės tikslais, toliau kurti modernią gerovės valstybę, įveikti visų rūšių atskirtį ir neteisingumą, valstybės ir žmonių susvetimėjimą“, – metiniame pranešime pažymėjo G.Nausėda.
Kartu jis akcentavo, kad galima savyje rasti jėgų moraliai, principingai ir nuosekliai politikai. Kaip sakė, „rasti jėgų būti kantriems, susilaikyti nuo primityvaus politinio kerštavimo, atsisukti į žmones veidu, net jeigu jie kalba ne visai malonius dalykus“.
„Valstybė bus silpna ir pažeidžiama, jei jos institucijos neras bendros kalbos su visuomene. Nepakanka atverti žmonėms ministerijų, valdžios įstaigų durų ir duomenų bazių, reikia patiems rasti taką pas juos. Įsikūrusius ne tik didmiesčiuose, bet ir mažuose miesteliuose bei kaimeliuose. Nes Lietuva graži ir stipri tokia, kokia yra, – įvairi, nesukupiūruota ir nesukirpta pagal vieną „teisingą“ kurpalį“, – metinio pranešimo pabaigoje nurodė prezidentas.
10:51
Pasak G.Nausėdos, būtent teisingumas yra esminis žmonių pasitikėjimo savo valstybe, o kartu ir valstybės stiprybės, garantas.
Tačiau mūsų teismų sistema, atsakinga už teisingumo vykdymą, jo nuomone, pernelyg ilgai buvo palikta politinių intrigų ir biudžeto taupymo įkaite. Tai lėmė situaciją, kai dar pusmetis, gal metai, ir galėjome likti prie pustuščių teismo rūmų, į kuriuos pasibelstų nebent antstolis su neapmokėta sąskaita už pašto paslaugas.
„Pradėta valstybės tarnybos pertvarka išsprendė ir teisėjų atlyginimų problemą.
Tačiau lopydami vienoje vietoje, negalime leisti drabužiui plyšti kitoje. Finansinė situacija prokuratūros sistemoje šiandien niekuo nesiskiria nuo tos, kokia ką tik buvo teismuose. Kokias bylas nagrinės teismai, jei nebus prokuratūros?“, – klausė jis.
G.Nausėda kalbėjo, kad ne mažiau svarbu, jog savo atsakomybę suvoktų ir valstybės politikai.
Pasak jo, atskleidus faktus apie masinį piktnaudžiavimą savivaldybių tarybų narių veiklai skirtomis lėšomis, žmonių pasipiktinimą kelia ne tik ir net ne tiek protu sunkiai suvokiamos istorijos apie dešimtis ar šimtus skirtingų kortelių degalams apmokėti, ir ne „čekučių“ trūkumas.
Esą kur kas labiau piktina keisti paaiškinimai ir aklas atsakomybės neigimas.
„Taip, teisėsauga yra pradėjusi ne vieną tyrimą, po kurių, tikiuosi, sulauksime atsakymų į daugelį klausimų. Tačiau stebina neveiksni Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri, atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti.
Tuomet kyla abejonių, kokia yra šios institucijos misija apskritai. Bet dar labiau stebina tai, kaip reagavo valdančioji dauguma“, – nurodė valstybės vadovas.
G.Nausėdos teigimu, vietoj to, kad spręstų, atrodytų, aiškią politinės etikos ir atsakomybės problemą, ji staiga pradėjo ieškoti kolektyvinės kaltės, mėtytis ultimatumais, o galiausiai prabilo apie mistinę „visuotinę amnestiją“.
„Bet juk problema niekur nedingo. Politinės audros dulkėms nusėdus, žmonės tebemato tai, ką matė nuo pat pradžių, – skambių skaidrumo deklaracijų ir veiksmų prarają. Norą bet kokia kaina išsaugoti savus. Politinės atsakomybės stygių“, – kritikavo jis.
Kalbėjo apie griūvančius tiltus ir kelius
10:47
G.Nausėda aiškino, kad būsima Lietuvos sėkmė priklausys nuo mūsų pasiruošimo globalaus pobūdžio sukrėtimams. O jų bus – nuo klimato kaitos iki dirbtinio intelekto revoliucijos.
Jo teigimu, Lietuvos skaitmenizacija ir žalioji transformacija vyks Europos Sąjungos konkurencingumo strategijos įgyvendinimo kontekste, daug dėmesio bus skiriama bendrosios rinkos, technologinės ir pramonės bazės stiprinimui, perteklinių barjerų šalinimui, tarptautinių partnerysčių skatinimui.
„Artimiausioje ateityje išliksime ir apdirbamosios gamybos valstybe. Ir tai yra gerai, tuo galime didžiuotis. Tačiau – kokios gamybos? Be šiuolaikinių technologijų bematant užstrigtume vakar dienoje.
Mums reikalingas tikras gamybos renesansas, pagrįstas nulinės taršos pramonės plėtojimu visoje Lietuvoje. Turime siekti, kad Lietuva tarptautinėse rinkose užimtų vis tvirtesnes pozicijas kaip elektrinių transporto priemonių ir komponentų, lustų, saulės ir vėjo komponentų, energijos kaupiklių, šilumos siurblių ir kitų aukštos pridėtinės vertės produktų gamintoja“, – mano šalies vadovas.
Kartu jis akcentavo, kad konkurencijai su kitomis Europos Sąjungos, taip pat ir trečiosiomis šalimis turėsime pasitelkti atsinaujinančią energetiką.
Taip pat, G.Nausėdos nuomone, nauji horizontai veriasi ir mūsų transporto bei logistikos sektoriui.
„Jau tikrai metas tarti „sudie“ kryžkelės tarp Rytų ir Vakarų vizijoms. Privalome sukurti efektyviai veikiančią Šiaurės ir Pietų transporto jungtį, kuri taptų tris jūras – Baltijos, Juodosios ir Adrijos – jungiančiu stuburu“, – minėjo jis.
G.Nausėdai apmaudu, kad lėčiau, nei planuota, vykdomas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas. Ir jau visai apgailėtina tapo bendra susisiekimo infrastruktūros, kuria naudojasi dauguma Lietuvos gyventojų, būklė, pažymėjo jis.
„Ne taip seniai daugelis baisėjomės betoniniu Utenos plentu. Tačiau jo rekonstrukcijai dar net neįpusėjus, tapo akivaizdu, kad daugelio kitų Lietuvos kelių padėtis yra ne ką geresnė. Ir ji toliau blogėja. Tiesiog mūsų akyse byra ir griūva vis daugiau Lietuvos tiltų ir kelių. Prie to atvedė ilgi nepakankamo finansavimo metai ir atsakingų institucijų dėmesio stoka.
Jei iš esmės nepakeisime požiūrio į infrastruktūrą ir toliau laikysimės principo „šen bei ten palopyti“, mūsų keliai taps rimtu visos šalies transporto sistemos stabdžiu.
Tikiuosi, kad, planuodami valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajėgsime atsikratyti vadinamosios pinigų iliuzijos, kai euro perkamoji galia laikoma nekintama. Tokia pati kaip ir pernai kelių rekonstrukcijai ir plėtrai numatyta pinigų suma reiškia tik viena – darbų bus atlikta mažiau. Primenu, kad papildomas valstybės lėšas, gautas įvedus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, numatome panaudoti ir karinės bei civilinės transporto infrastruktūros plėtrai“, – pažymėjo G.Nausėda.
Kartu jis akcentavo, kad iki šiol nėra pakankamai padaryta ir stiprinant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kuri būtų pajėgi užtikrinti pažeidimų prevenciją ir nustatyti sisteminius pažeidimus.
Jis minėjo, kad su Generaline prokuratūra parengė ir pateikė Seimui Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais siūlo tiksliai apibrėžti, kas yra didelė žala gamtai, už kurią gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
„Brandaus ąžuolo, nukirsto pačiame Vilniaus centre, istorija negali nei pasikartoti, nei likti be atsakingų už žalą. Nes nuostolis padarytas ne tik gamtai – labiausiai nukentėjo piliečių pasitikėjimas valstybe“, – nurodė G.Nausėda.
Kritika švietimo komercializacijai
10:35
G.Nausėda kritikavo švietimo komercializaciją.
Kalbėdamas apie švietimą, prezidentas sakė, kad šiuo metu priimami sprendimai ir dėl mokyklų tinklo pertvarkos kriterijų, ir dėl programų atnaujinimo – lydimi leitmotyvo, kad viskas nuspręsta, ir nieko naujo sugalvoti negalime.
Jo galva, šitaip politinių sprendimų našta didele dalimi perkeliama ant mokytojų pečių.
„Mūsų pedagogai ir toliau negailestingai stumiami tarp tėvų reikalavimų kūjo ir švietimo biurokratijos priekalo. Vieni mokytojai praranda viltį. Kiti išeina. Arba neateina, net ir užbaigę valstybės remiamas pedagogikos studijas.
Tad ar nebus taip, kad ir 2025 m. lygiai taip pat grąžysime rankas dėl mokytojo profesijos prestižo? Ar vėl triumfuos skeptikai, kurie dar prieš 5–6 metus sakė, kad užmojis atkurti tą prestižą baigsis šnipštu. Prestižas arba yra, arba jo nėra. Ir sukurti jį gali tik konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, mokytojų darbo užmokesčio didinimo programa“, – pabrėžė prezidentas.
Šalies vadovas užsiminė ir apie narkotikų vartojimo problemą.
„Kiekvienas jaunas žmogus – tai mūsų valstybės šiandiena ir rytdiena. Todėl švietimas turi būti ne tik kokybiškas, bet ir vykti saugioje aplinkoje. Narkotikų plitimas mokyklose negali tapti dar viena statistine eilute policijos ataskaitose ar medikų pranešimuose.
Privalome naudoti visas priemones šiam vėžiui sustabdyti – pradedant edukacinėmis ir baigiant užkardymo. Ir čia negali būti jokių išimčių ar išlygų“, – Seime kalbėjo jis.
„Šeimos politika lieka podukros vietoje“
10:33
G.Nausėdos teigimu, artimiausioje ateityje mums teks spręsti dar sudėtingesnius demografinius iššūkius.
Anot jo, jau dabar akivaizdu, kad pavienių idėjų, tokių kaip subalansuotas imigracijos skatinimas, nepakanka. Šeimos politika, prezidento nuomone, Lietuvoje lieka podukros vietoje.
„Šeimas prisimename tik per Motinos ar Tėvo dieną, gal dar vaikų gynimo šventes. O kodėl neužsibrėžus išties ambicingo tikslo – pavyzdžiui, tapti šeimoms draugiškiausia Europos Sąjungos valstybe?
Pradėti galima nuo mokestinių paskatų. Pastaraisiais metais pasiekėme įspūdingą pažangą, didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį. Netolimoje perspektyvoje jis turėtų susilyginti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Tai tik laiko ir politinės valios klausimas.
Tačiau kodėl pirmiausia nepasirūpinus šeimomis su vaikais? Taikykime joms universalų, minimalios algos dydžio neapmokestinamąjį pajamų dydį, nepriklausomai nuo to, ar tėvai dirba samdomą darbą, ar patys sau susikūrė darbo vietą.
Neabejoju, naudą pajustume labai greitai. Svarbiausia – ją pirmosios patirtų Lietuvos šeimos su vaikais“, – apie vieną galimų priemonių kalbėjo jis.
„Sveikatos reforma žmonių lūpose virsta prakeiksmu“
10:30
G.Nausėda kritikavo bendrą sveikatos sistemos padėtį, kuri esą nėra gera, ar net patenkinama.
Jis sakė, kad sveikatos reforma, kaip ir daugelis kitų, Lietuvos žmonių lūpose pamažu virsta prakeiksmu.
„Seimui pernai vasarą priėmus sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, esminių permainų pažadai liko pakibę ore. Sumažėjusių eilių, didesnio sveikatos paslaugų pasiekiamumo, operatyvesnės pagalbos, skaidrumo tebelaukiame iki šiol.
Išnaudoję tiek daug galimybių klysti, šiandien tokios teisės nebeturime. Reforma dėl reformos yra beprasmė, jos naudą turi apčiuopti žmonės. Geriausia – čia ir dabar, ar bent artimiausioje ateityje“, – akcentavo prezidentas.
Jis aiškino merams primenantis, kad ir jie gali savo iniciatyva stumti sveikatos reformos traukinį pirmyn.
Tačiau, šalies vadovo žodžiais, tenka pripažinti ir tai, kad stumti galima, bet reikalinga ir stipri traukos jėga.
„Reikalingas Sveikatos apsaugos ministerijos lokomotyvas, be kurio savivaldybių pastangos gali nueiti perniek“, – pažymėjo prezidentas.
Turi pastabų mokesčių reformai
10:26
Tolesnis darnus Lietuvos valstybės augimas, kaip nurodė G.Nausėda, neatsiejamas nuo mūsų ekonomikos augimo.
Esą dabartinėje sudėtingoje ekonominėje situacijoje, kaupiantis recesijos debesims, būtina nepamiršti, kad per krizę visada pigiau padėti gyventojams ir verslui, negu juos palikti likimo valiai.
„Recesijos grėsmė taip pat nepanaikina būtinybės toliau mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, plėtoti regionus, užtikrinti švietimo ir sveikatos apsaugos prieinamumą bei kokybę.
Tikiu, kad ateityje galėsime dar daugiau padaryti dėl šeimų su vaikais, jaunimo, senjorų, žmonių su negalia, nepasiturinčiųjų ir kitų, kam Lietuvoje reikalinga pagalba.
Teigiamų ženklų jau yra. Visuomenės nuomonė ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas lemia politikų mąstysenos pokyčius. Gerovės valstybės siekis palaipsniui įsitvirtina politinėje darbotvarkėje“, – kalbėjo jis.
Prezidentas išskyrė ir ilgai žadėtą mokesčių reformos planą.
Jo nuomone, siūlymas aukštoms pajamoms mokesčius skaičiuoti pagal dydį, o ne pagal veiklos formą – svarbus žingsnis link didesnio mokesčių teisingumo.
„Tačiau reformos pasiūlymuose tebėra esminių trūkumų, ypač dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių, kurie neigiamai paveiktų mažas ir vidutines pajamas gaunančius asmenis.
Nuostatas, kurios neatitinka pamatinės reformos logikos, reikėtų kuo greičiau pataisyti“, – pažymėjo jis.
G.Nausėdos žodis tapo kūnu: perleista „Aušra“
10:22
G.Nausėdos teigimu, Rusijos spaudimui turime atsispirti ir istorinės atminties srityje.
Jis pabrėžė, kad stovėdama ant kreivų ideologizuotos istorijos kojų Rusija kuria išgalvotus istorinius pasakojimus ir siekia klaidinti Europos gyventojus. O neigdama arba pateisindama stalinistinio režimo nusikaltimus, kėsinasi į juos patyrusių šalių suverenitetą.
„Europa neturi teisės žiūrėti į tai pro pirštus. Todėl praėjusių metų liepos mėnesį kartu su Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos vadovais paraginome Europos Sąjungos institucijas pasirūpinti Europos istorinės atminties politika, taip pat tinkamai įvertinti ir įamžinti sovietinio režimo aukų atminimą. Tik objektyviai įvertinę totalitarinius režimus ir pasmerkę sovietinius nusikaltimus, pasiektume realią, o ne fasadinę visos Europos vienybę.
Apie tai pernai kalbėjome ir Kaune – Europos kultūros sostinėje. Ieškojome būdų, kaip atnaujinti Europos idėją. Juk Europa – tai nuolatinis gyvas civilizacinių, kultūrinių ir politinių pasirinkimų procesas“, – kalbėjo prezidentas.
Kartu jis prisiminė, kad pernai metiniame pranešime prakalbęs „apie mūsų garbės reikalą – naują mėnraščio „Aušra“ leidimą“, negalėjo net įsivaizduoti, kad ji taip greitai iškeliaus į Lietuvos mokyklas, bibliotekas ir muziejus.
„Ateityje turėsime ne tik tvirtai remtis į savo šaknis, bet ir kryptingai siekti lituanistinės programos įgyvendinimo visame pasaulyje. Atsietai vykdomas lituanistinio švietimo, lituanistikos mokslinių tyrimų bei lituanistikos ir baltistikos centrų veiklas turi keisti nuoseklus strateginis veikimas ir institucijų bendradarbiavimas.
Neabejokime – Lietuvos minkštoji galia turi potencialo. Tai iliustruoja ir įsibėgėjęs pasirengimas Lietuvos sezonui Prancūzijoje, dėl kurio sutariau su prezidentu Emmanueliu Macronu dar 2021 metais“, – kalbėjo šalies vadovas.
Įgėlė Vyriausybei dėl neįgyvendinto pažado stabdyti Astravo atominę, minėjo savo nuopelną
Kalbėdamas apie Astravo atominę elektrinę, prezidentas įgėlė Vyriausybei.
„Dabartinė Lietuvos Vyriausybė į valdžią atėjo su pažadais stabdyti Astravo jėgainę. Nors to padaryti nepavyko, nuleisti rankas – ne išeitis. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, būtinas sklandus ir bendras šalies institucijų darbas.
Asmeniškai pasiekiau, kad Astravo atominė elektrinė būtų pripažinta visos Europos Sąjungos problema. Tai atspindi priimtos Europos Vadovų Tarybų išvados. Atsakingoms institucijoms metas teikti konkrečius pasiūlymus dėl priemonių kovai su Astravo grėsme. Laukti nebegalime“, – aiškino jis.
Be to, kaip kalbėjo G.Nausėda, karas Ukrainoje sutelkė Europą.
„Savo akimis regėjau, kaip vienoje Europos Vadovų Taryboje po kitos sutelkėme politinę valią temoms, vienaip ar kitaip susijusioms su atkirčiu Rusijos agresijai. Pagaliau išgirdau tai, ko siekiau keletą metų, – kad užteks nuolaidžiauti Rusijai. Pamačiau daugiau Europos, daugiau drąsos kartu veikti pasaulyje“, – metiniame pranešime minėjo jis.
Kvietė pagalvoti, ar asmeninių sąskaitų suvedinėjimas nekenkia nacionaliniam saugumui
Užsienio politikos srityje, kaip kalbėjo G.Nausėda, Lietuvai teks veikti aplinkoje, sunkiau prognozuojamoje ir dėl to grėsmingesnėje.
Pasak jo, Vakarų valstybių šeimoje neturi būti vietos svyravimui, neryžtingumui, nuolaidžiavimui.
„Vadinamoji realpolitik ne užkardė, o padrąsino Vladimirą Putiną pradėti barbarišką karą Ukrainoje. Akivaizdu, kad be Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimo Europa nebus nei vieninga, nei saugi. Tai liepą akcentuosiu per susitikimą su prezidentu Joe Bidenu“, – aiškino prezidentas.
Anot G.Nausėdos, ne tik siekiame stabdyti Rusijos agresiją, bet ir su nerimu stebime Kinijos vaidmens augimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, plėtojamus ryšius su Rusija, ekonominį šantažą.
„Artimiausius dešimtmečius, tikėtina, matysime dar glaudesnį autoritarinių režimų bendradarbiavimą. Turime būti pasirengę“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas sakė, kad Rusija aktyviai veikia mūsų regiono šalyse, kurios nėra NATO ir Europos Sąjungos narės, ir naudojasi jų pažeidžiamumu. Esą mūsų akivaizdoje naudojamas visas hibridinio karo priemonių paketas – nuo dezinformacijos ir propagandos iki agentų verbavimo, papirkinėjimo ir šantažo.
„Nepuoselėkime iliuzijų – ir mes esame taikinyje. Turime dar daugiau dėmesio skirti ardomųjų veiklų užkardymui, stiprinti žvalgybos ir kontržvalgybos institucijas.
Kviečiu buvusius pareigūnus ir esamus valstybės politikus gerai pagalvoti, ar asmeninių sąskaitų suvedinėjimas nekenkia nacionaliniam saugumui“, – matyt, omeny turėdamas ir vadinamąją pranešėjo istoriją, kalbėjo G.Nausėda.
Kviečiu buvusius pareigūnus ir esamus valstybės politikus gerai pagalvoti, ar asmeninių sąskaitų suvedinėjimas nekenkia nacionaliniam saugumui.
Pasak prezidento, išskirtinio mūsų dėmesio reikalauja Baltarusija, kurios režimas įstūmė save į priklausomybės nuo Rusijos voratinklį, o dabar leidžiasi jos virškinamas.
Šalies vadovo teigimu, kartu nyksta ir Baltarusija. Tai, jo žodžiais, jau atvedė ir prie nesaugios Astravo atominės elektrinės statybų, ir prie nusikaltimų žmoniškumui Bučoje bei Irpinėje, kur žudikai su Rusijos armijos uniforma atėjo iš Baltarusijos.
„Tarptautinės visuomenės, o kartu ir Lietuvos, pareiga – izoliuoti Baltarusijos režimą ir taikyti griežtas tarptautines sankcijas. Privalome siekti, kad šioje šalyje būtų paleisti ir reabilituoti politiniai kaliniai, taip pat surengti skaidrūs ir demokratiški rinkimai“, – pažymėjo G.Nausėda.
„Rusija kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei“
G.Nausėda sakė, kad kol Ukrainos žmonės tęsia didvyrišką kovą už savo laisvę ir šalies ateitį, mūsų pareiga – pasirūpinti Lietuvos saugumu.
Anot jo, Rusijos grėsmė Lietuvai ir visam mūsų regionui nemažėja. Priešingai – matome pastangas kaupti ginkluotę Kaliningrade, girdime apie planus telkti pajėgas prie rytinių NATO sienų, branduolinis ginklas dislokuojamas Baltarusijoje. Šiuos iššūkius turime vertinti rimtai ir atsakingai. Atitinkamai ir reaguoti.
„Pripažinę, kad Rusija kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei, privalome kuo efektyviau išnaudoti kiekvieną dieną. Tik būdami visapusiškai stiprūs atlaikysime bet kokius išbandymus“, – akcentavo prezidentas.
Jis sakė, kad liepos mėnesį Vilniuje vyksiantis NATO valstybių vadovų susitikimas – tai istorinis įvykis ir didžiulis mūsų visų pasiekimas.
„Per prabėgusius metus su Aljanso šalių vadovais daugybę kartų aptariau būtinybę įgyvendinti Madride pasiektus susitarimus ir greičiau reaguoti į besikeičiančią saugumo situaciją. Pabrėžiau rytinių NATO sienų stiprinimo būtinybę. Akcentavau, kad mūsų šalyje turi atsirasti kovinės brigados dydžio vienetas su visa būtina parama.
Tikiuosi, kad susitikę Vilniuje galėsime patvirtinti, kad esame sutarę ne tik dėl rotacinio oro gynybos modelio, bet ir dėl naujų detalių regioninių gynybos planų.
Diskutuosime ir apie karinį mobilumą kaip veiksmingą sąjungininkių pastiprinimo prielaidą. Lietuva sieks sutarimo dėl išankstinio ginkluotės bei technikos dislokavimo prie Aljanso sienų, kas leistų sutrumpinti NATO reagavimo į galimą agresiją laiką“, – sakė G.Nausėda.
Kartu jis apžvelgė kitus siekius NATO viršūnių susitikimui: Ukrainos narystės NATO perspektyvą, gynybos finansavimą ir pan.
Jis minėjo ir kitus žingsnius stiprinant valstybės karinį saugumą.
Esą puikūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai materializuojasi vis naujose srityse.
Pavyzdžiui, kaip nurodė G.Nausėda, kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pradėtas dialogas apie pratybų su Lenkijos ginkluotosiomis pajėgomis mūsų šalyje planą, įskaitant ir Suvalkų koridoriaus gynybą.
„Siekdami greitesnio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, pirmiausia privalėsime atlikti savo pačių namų darbus ir tinkamai pasiruošti sąjungininkų pajėgų priėmimui.
Suprantu, kad gali išsiskirti nuomonės dėl metodų ir priemonių, kaip greičiau pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tačiau jaučiu pareigą dar kartą pakviesti visus Lietuvos politikus susilaikyti nuo pagundos asmeninius politinius interesus iškelti aukščiau nacionalinio saugumo tikslų“, – kalbėjo prezidentas.
„Privalome ginti laisvę, nelaukdami karo grėsmės“
Metinio pranešimo pradžioje G.Nausėda pažymėjo, kad mūsų šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija – tai mūsų turtas ir gerovės pagrindas.
Anot jo, valstybingumo tradicija, išaugusi iš tautos kultūrinės savasties ir nenumalšinamo laisvės troškimo, – tai mūsų įkvėpimo šaltinis.
„Lietuvos žmonės nepailsdami rūpinasi savo šeimos, bendruomenės ir visos valstybės ateitimi. Kiekvieno indėlis svarbus, kuriant bendrąjį gėrį. Kiekvienas turi teisę į valstybės apsaugą. Tačiau galimybė oriai, saugiai ir taikiai siekti gyvenimo tikslų nėra savaime suprantama.
Kartą praradus laisvę, ją susigrąžinti gali būti nepaprastai sunku. Laisvę privalome ginti kasdien, nelaukdami, kol mūsų horizontą užtemdys karo ir tironijos grėsmė“, – pažymėjo jis.
G.Nausėdos teigimu, rimto perspėjimo sulaukėme prieš 482 dienas, kai Rusija su Baltarusijos pagalba užpuolė Ukrainą.
Jis akcentavo, kad Ukrainai padeda visa Lietuva. Dėl to, kaip tiki, jau dabar esame vieningesni, stipresni ir atsparesni.
Kartu pažymėjo, kad negalime sustoti.
„Jau ne viena šalis suplanavo ir deklaravo daugiametes karinės, ekonominės ir finansinės paramos programas, taip parodydamos politinių įsipareigojimų Ukrainos pergalei tęstinumą. Priimti atitinkamus sprendimus artimiausiam laikotarpiui turime ir mes Lietuvoje“, – nurodė prezidentas.
Konstitucinė pareiga
Prievolė prezidentui daryti Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką, numatyta Konstitucijoje.
Vienintelį kartą prezidento metinis pranešimas Seime nebuvo perskaitytas 2004 metais.
Tąsyk konstitucinė pareiga neatlikta, nes vyko valstybei vadovavusio Rolando Pakso apkaltos procedūra.
Prezidento metinio pranešimo Seime klausosi politikai – ne tik parlamentarai, bet ir Vyriausybės nariai, merai, valstybės institucijų vadovai, užsienio šalių diplomatai ir kiti.
