Interviu LRT ketvirtadienį jis teigė, jog kartų būtina aiški Vakarų žinutė Maskvai, kad karinė intervencija į Ukrainą reikštų Rusijai „maksimalius kaštus“, o atsitraukimas – „didžiausią naudą“.
„NATO, kaip organizacija, turi pasirūpinti pirmiausia kolektyviniu saugumu, pasirūpinti regiono saugumu – šiandien tai nebūtinai turi būti daroma žvanginant ginklais, šiandien, aš manau, turi kalbėti diplomatai, kalbėti labai aiškiai, vieningai, kalbėti suprantamai, nes šios retorikos klausosi kita pusė ir pagal tą retoriką planuoja savo veiksmus“, – teigė prezidentas.
Anot jo, kuo aiškesnę žinutę Vakarai siųs Rusijai, tuo didesnio atgrasymo efekto galima pasiekti.
„Esu įsitikinęs, kad geriausia iki konflikto neprisigyventi, geriausia sukurti tokias sąlygas, kuomet galima intervencija į Ukrainą reikštų maksimalius kaštus Rusijos režimui, ir atvirkščiai, taikus sambūvis arba situacijos deeskalacija reikštų didžiausią naudą Rusijai. Jei tokias motyvacijos žirkles sukurtumėme, manau, mes pasiektumėme tinkamą rezultatą“, – tvirtino šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva „yra pasirengusi paremti Ukrainą visomis prasmėmis“, tai jau ketinama daryti tiekiant konkrečias priemones.
Prezidento teigimu, Rusijos tikslas yra „destabilizuoti padėtį pačioje Ukrainos visuomenėje“ ir šio tikslo iš esmės Maskva pasiekė jau dabar.
Jis teigė, jog trečiadienio pokalbyje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo, jog Ukraina nuo sausio pradžios jau neteko 800 mln. JAV dolerių savo aukso ir užsienio valiutos atsargų „vien tik tam, kad palaikytų savo nacionalinės valiutos grivinos kursą“, sustabdytų jo smukimą. Taip pat, pasak G.Nausėdos, kyla baimėms dėl indėlių, žmonės juos atsiima, kyla užsienio ir vietos investuotojų nepasitikėjimas.
„Tai, kas vyksta prie sienų, yra nukreipta pirmiausia į Ukrainą, sukelti nepasitikėjimą valdžia, nepasitikėjimą ekonomikos perspektyvomis ir tai gali būti labai apčiuopiami ir ganėtinai dideli nuostotliai, tai nėra tariamąja nuosaka nuostoliai, nes tuos nuostolius Ukraina patiria jau šiandien.
„Taigi, galima net ir tokia veikla, įtampos kurstymų ir palaikymu galimai pasiekti tokių rezultatų, kurių galimai nori pasiekti Rusijos režimas. Nes, manau, jo interesas pirmiausia yra, kad Ukraina netaptų sėkmės istorija. Jeigu Ukraina taps sėkmės istorija įgyvendindama reformas, integruodamasi į Vakarų erdvę, ko gero, tai yra baisiausia žinia, kurią norėtų išgirsti kaimyninė valstybė“, – sakė jis.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją – esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO į rytinį sparną pasiuntė daugiau pajėgų: karinių laivų, naikintuvų, taip pat paskelbė padidintą pajėgų parengtį.
