Anot šalies vadovo, aukščiausių Sovietų Sąjungos institucijų sprendimas pripažinti slaptųjų protokolų egzistavimą ir juos pasmerkti leido tikėtis, kad nepriklausoma Rusija bus pajėgi pripažinti savo klaidas, iš jų mokytis ir santykius su kaimynais grįsti tautų apsisprendimo bei abipusės pagarbos principais.
„Deja, šiandien tenka pripažinti, kad nauja politinė kultūra taip ir neįsišaknijo mūsų didžiosios kaimynės dirvoje. Rusijoje valdžią ir vėl paėmė autoritarinės, revanšistinės jėgos, kurioms nusikalstami Stalino ir Hitlerio susitarimai nekelia pasibjaurėjimo“, – Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.
„Slaptuosius protokolus, kurie kartą jau buvo didžiulėmis pastangomis ištraukti į dienos šviesą, vėl bandoma pridengti tankiu melo ir dezinformacijos šydu“, – sakė jis.
Apie tai šalies vadovas kalbėjo antradienį surengtoje Prezidentūros diskusijoje, skirtoje paminėti oficialų Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų pasmerkimą per 1989-ųjų Kūčias ir apžvelgti šio įvykio reikšmę kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės.
G. Nausėda pabrėžė, kad Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos slaptieji susitarimai ilgus dešimtmečius lėmė daugelį Lietuvos žmonių užklupusių nelaimių – okupacijas, masines žudynes, trėmimus, turto nusavinimą, represijas, teisių ir laisvių suvaržymus.
„Ne vieną dešimtmetį Molotovo-Ribbentropo pakto pasekmės mus lydėjo kaip slogus sapnas. Tačiau gėdingi dviejų totalitarinių režimų susitarimai taip pat žadino nenugalimą pasipriešinimo jėgą“, – teigė šalies vadovas.
Jo teigimu, išeivių iš Lietuvos ir Lietuvoje veikusių disidentų dėka ilgus dešimtmečius puoselėta istorinė atmintis padėjo sugriauti Sovietų Sąjungą.
„Prie Adomo Mickevičiaus paminklo, Vingio parke ir gyvoje Baltijos kelio grandinėje – visur lietuviai kartojo, kad melas turi būti išsklaidytas, kad neteisybė turi liautis, kad nusipelnome būti laisvi. Ši tolima svajonė galiausiai buvo paversta realybe“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat priminė, kad Lietuva gali kliautis savo sąjungininkais, o tai liudija kitą savaitę atidaroma virtuali Valstybės pažinimo centro paroda, skirta istorinei atminčiai ir kovai už valstybingumą.
Parodoje bus eksponuojamos Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilės, kurias G. Nausėdos prašymu Lietuvai sutiko perduoti Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Man tai yra liudijimas ne vien apie šiltus dvišalius santykius, bet ir apie bendrą interesą stabdyti istorinio revizionizmo pakilimą“, – tvirtino Lietuvos prezidentas.
Vokietija šias faksimiles Lietuvai perdavė laikinam naudojimui.
Prezidentūra informavo BNS, kad Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilės Lietuvą pasiekė lapkričio pradžioje ir šiuo metu skaitmeninės dokumentų kopijos saugomos Prezidentūroje.
Vokietija šias faksimiles Lietuvai perdavė laikinam naudojimui.
G. Nausėda dėl šių faksimilių į A. Merkel kreipėsi šių metų rugpjūtį ir informavo apie rengiamą konferenciją istorinės atminties klausimais.
„Prezidentas paprašė perduoti šiuos dokumentus eksponuoti Lietuvoje ir pristatyti tiek mūsų, tiek tarptautinei visuomenei“, – BNS teigė Prezidentūra.
„Prezidentas tuomet akcentavo, kad bendra Europos atminimo kultūra, grindžiama totalitarinių bei autoritarinių režimų įvykdytų praeities nusikaltimų pasmerkimu – stiprintų atsparumą ir šiuolaikinėms demokratijos grėsmėms ir klotų tvirtus pagrindus taikiai ES ateičiai“, – sakė ji.
Anot Prezidentūros, šios faksimilės yra reikšmingos, Lietuvai ir Vokietijai siekiant pasipriešinti istoriniam revizionizmui.
