„Šiandien dar nesame pribrendę šiam sprendimui, bet jau tekste turime nuorodą į agresijos nusikaltimus, kas yra žingsnis link specialiojo tribunolo“, – sakė šalies vadovas.
Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas EVT sesijoje ragino didinti spaudimą agresorei, o Europos lyderius kvietė palaikyti specialaus tribunolo idėją.
„Asmenys, vykdantys agresijos nusikaltimus Ukrainoje, turi susilaukti atpildo ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat ir tie, kas duoda nurodymus niokoti miestus ir žudyti civilius. Būtent šiam tikslui reikia specialaus, Rusijos karo Ukrainoje atvejui skirto tribunolo“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.
Po posėdžio G.Nausėda sakė, kad tribunolui pritariančių šalių yra nemažai, suprantama, jog agresijos ir karo nusikaltimai nėra tolygus dalykas, todėl reikia užtikrinti, kad Rusijos atsakomybė būtų įvertinta „visu mastu ir visu gyliu“.
Pasak jo, kadangi Europa yra geografiškai nevienalytė, šalys turi „šiek tiek nevienodą greitį susiformuojant poziciją vienu ar kitu klausimu“ ir teigė žiūrintis į procesą dinamiškai.
„Iš pradžių atrodo, kad to neįmanoma pasiekti, o paskui, žiūrėk, ima sprendimai ir atsiranda. Taip kad ir specialiojo tribunolo klausimu aš būčiau nuosaikus optimistas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis teigė, kad būtina toliau plėtoti šią iniciatyvą, išsakant papildomus argumentus ir nurodant kontekstą, kad „lyderiams galbūt kažkuriame vėlesniame susitikime jau būtų lengviau prieiti šitų sprendimų“.
„Tiesiog kai kurie dalykai turi būti subrandinti, išbrandinti“, – tvirtino prezidentas.
Minimą tribunolą pasiūlė įkurti Baltijos šalys, kad už nusikaltimus Ukrainoje galėtų būti teisiami ne tik Rusijos kariškiai, bet ir politinė vadovybė.
Pasak Prezidentūros, G.Nausėda EVT teigė, kad būtina atkreipti dėmesį ir į vis aktyvesnį Baltarusijos vaidmenį Rusijos kare.
Jis pabrėžė, kad Rusija nuo karo pradžios naudoja Baltarusijos teritoriją atakoms prieš Ukrainą, o dabar Baltarusijoje dislokuoja savo karius. Tai, pasak šalies vadovo, yra dar vienas eskalacinis agresoriaus veiksmas, didinantis įtampą regione.
Žurnalistams G.Nausėda sakė, jog Europos lyderių požiūris į situaciją yra panašus: sutariama, kad Rusija eskaluoja situaciją grasinimais, branduoliniu šantažu.
Pasak jo, Rusijos atakos prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą yra „mėginimas pirmiausia kovoti net ne tiek mūšio lauke, o tiesiog parklupdyti Ukrainos visuomenę žinant, kad artėja šaltasis metų laikas ir kad tikrai šildymas, elektra, bus labai svarbūs“.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad tai apsunkina Ukrainos galimybes padėti Europos Sąjungai spręsti energetinę krizę – šalis nebegalės eksportuoti elektros, kaip anksčiau yra planavusi.
Pasak pranešimo, Lietuvos vadovas ES lyderių diskusijoje penktadienį kėlė tolesnių sankcijų Rusijai klausimą ir ragino pradėti rengti devintąjį sankcijų paketą.
„Kad ir kaip ten bebūtų, visi sutarėme, kad griežtinti sankcijas reikia. Tikiuosi, kad netrukus ministrai ir Europos Komisija ras konkrečius sprendimus, ką dar galima būtų įtraukti į sankcionuojamų sąrašą – tiek asmenų, tiek objektų prasme ir kad Rusija akivaizdžiai matys priežastinį ryšį tarp savo veiksmų ir tarp to atsako, kurį suteikia ES“, – teigė G.Nausėda.
Pasak šalies vadovo, būtina plėsti ir sankcijas Baltarusijai.
