Kreipimąsi į ES lyderius prezidentas pradėjo nuo nerimą keliančių teisės viršenybės ir žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje. „Nors santykiams su Rusija ketinama skirti kovo mėnesio EVT, tačiau demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principų pažeidimai šioje šalyje verčia ES reaguoti jau dabar“, – sakė Lietuvos vadovas.
Sesijoje, skirtoje saugumo ir gynybos klausimams, dalyvavo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Prezidentas akcentavo, kad susiklosčiusi saugumo situacija Europoje reikalauja atitinkamo ir subalansuoto atsako. Rusijos agresyvi laikysena regione tęsiasi, darydama įtaką politiniam stabilumui, ypač Rytų partnerystės valstybėse.
Šalies vadovas pabrėžė ES transatlantinių santykių svarbą, akcentuodamas, kad NATO yra tas strateginis Bendrijos partneris, nuo kurio priklauso saugumo užtikrinimas Europoje. ES lyderiai turėtų sutelkti dėmesį į partnerystės užtikrinimą, bendradarbiavimo formų išplėtimą ir esamų bendrų projektų, kaip karinis mobilumas, stiprinimą.
EVT sesijoje šalies vadovas pažymėjo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su JAV ir Jungtine Karalyste. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad ES stiprins santykius su naująja JAV administracija, ypač saugumo ir gynybos srityse. „Jungtinė Karalystė, nors ir nebėra ES narė, lieka svarbi mūsų partnerė saugumo srityje, turime išlaikyti kuo glaudesnius ryšius ir tęsti efektyvų bendradarbiavimą“, – teigė Prezidentas ir pridūrė, kad Europos saugumui reikalingi ir artimi santykiai su Kanada.
Sesijoje, skirtoje ES Pietų kaimynystės klausimams aptarti, Prezidentas pasveikino atnaujintą ES Pietų partnerystės iniciatyvą ir išreiškė lūkestį, kad ES ir Pietų kaimynystės valstybių santykiai būtų grįsti demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos principais.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuva pasisako už ES ambicingus tikslus visoje ES kaimynystėje, įskaitant ir Rytų partnerystės šalis.
„Artėjant ES Rytų partnerystės susitikimui šiais metais, ypač svarbus deramas dėmesys Rytų partnerystės iniciatyvos įgyvendinimui. Turime sukurti ambicingą ES bendradarbiavimo darbotvarkę su Rytų partnerystės šalimis, ypač su Ukraina, Moldova, Sakartvelu. Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad būtent tokios darbotvarkės nebuvimas neleidžia sukurti stabilios, saugios ir į tvarų ekonomikos augimą nukreiptos aplinkos šių šalių vystymuisi. ES parama demokratiniams procesams turi būti konkreti“, – teigė prezidentas.
