Su Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų vadovais jis aptars Baltijos jūros, Tolimosios šiaurės ir Šiaurės Atlanto regiono saugumo ir gynybos stiprinimo, paramos Ukrainai, atsako hibridinėms grėsmėms klausimus bei kritinės infrastruktūros apsaugos iššūkius, pranešė Prezidentūra.
„Aptarsime tiek Jungtinių ekspedicinių pajėgų veiklą artimiausiais mėnesiais – bendradarbiavimą, keitimąsi žvalgybine informacija, didesnį įsitraukimą Baltijos jūros regione, Suomijai ir Švedijai rengiantis visateisei NATO narystei, tiek ir strategines JEF veikimo kryptis ilguoju laikotarpiu“, – prieš vizitą sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad svarbiausias šiandienos uždavinys – glaudžiai koordinuojantis ir papildant NATO pastangas ir veiklas, rengti atsaką Rusijos keliamai grėsmei, kuri šiandien yra didžiausias pavojus visai euroatlantinei erdvei.
2012 metais Jungtinės Karalystės iniciatyva pradėtas kurti Jungtines ekspedicines pajėgas šiuo metu sudaro dešimt Šiaurės Europos regiono šalių. Pajėgos skirtos veikti jūroje, ore ir sausumoje.
Rygoje G.Nausėda pirmadienį kartu su Estijos ir Latvijos prezidentais Alaru Karisu ir Egilu Levitu taip pat dalyvaus trišaliame susitikime. Kaip pranešė Prezidentūra, jame valstybių vadovai aptars regiono saugumo ir gynybos stiprinimo būtinybę, siekiant efektyvaus Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimo, ypač susijusių su priešakine gynyba ir regioninių planų parengimu.