Kaip pranešė Prezidentūra, telefoniniame pokalbyje G.Nausėda pabrėžė, kad Rusija visomis priemonėmis eskaluoja savo vykdomą karą Ukrainoje.
Pasak jo, nerimą kelia pranešimai apie galimą Rusijos karių, dislokuotų Baltarusijos teritorijoje, skaičiaus didinimą bei galimą tiesioginį Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos karinę agresiją Ukrainos teritorijoje.
„Rusijos veiksmai eskaluojant karą Ukrainoje reiškia tik vieną – NATO sąjungininkai turi išlikti vieningi kaip kumštis ir didinti paramą Ukrainai“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas ragino ir toliau didinti NATO rytų flango gynybinius pajėgumus ir spartinti perėjimą nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos.
Pasak G.Nausėdos, būtina nuosekliai įgyvendinti Madrido viršūnių susitikime priimtus sprendimus, taip demonstruojant sąjungininkų įsipareigojimą kolektyviniam saugumui ir neskaldomą vienybę.
Jis pokalbyje taip pat akcentavo oro gynybos pajėgumų Baltijos regione didinimo būtinybę ir neatidėliotiną oro gynybos sistemų tiekimo Ukrainai klausimą, pranešė Prezidentūra.
„Lietuva savo saugumą vertina labai rimtai ir nuosekliai didina išlaidas gynybai. Skiriame dideles pajėgas infrastruktūros plėtrai, kad galėtume priimti savo teritorijoje daugiau sąjungininkų karinių pajėgų“, – teigė šalies vadovas.
„Džiaugiamės efektyviu bendradarbiavimu su Vokietija šiuo klausimu ir tikimės, kad jau greitu metu pilna vokiečių brigada bus dislokuota Lietuvoje“, – kalbėjo jis.
Prezidentas su NATO vadovu taip pat aptarė kitais metais Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
G.Nausėda akcentavo, kad Lietuva tikisi ambicingų šio susitikimo rezultatų.
Reaguodama į Maskvos invaziją Ukrainoje, NATO sutarė sustiprinti buvimą rytiniame Aljanso sparne ir vystyti sąjungininkų šalių brigadas šiose valstybėse, esant poreikiui.
Lietuva dėl tokios brigados vystymo sutarė su Vokietija, bet siekia aiškaus Berlyno įsipareigojimo šį karinį vienetą šalyje dislokuoti nuolat.
