Kaip nurodo Prezidentūra, šalies vadovas pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje yra ypač svarbus, toliau stiprinant Baltijos regiono ir visos euroatlantinės erdvės saugumą, Rusijai tęsiant karinę agresiją Ukrainoje.
Prezidentas sakė besitikintis, kad viršūnių susitikimas taps nauju kokybiniu šuoliu toliau stiprinant NATO rytinį sparną.
„Štai kodėl turime pajudėti į priekį nuo Madrido viršūnių susitikimo ir jo deklaracijų įgyvendinimo linkme“, – prezidento komunikacijos grupės išplatintame vaizdo įraše sakė šalies vadovas.
„Vilniuje tikimės praktinio priešakinės gynybos principo įgyvendinimo, sieksime patvirtinti naujus regiono gynybos planus, taip pat stiprinti Baltijos šalių oro gynybos poreikius“, – sakė G.Nausėda.
Svarbiu uždaviniu Vilniaus viršūnių susitikime prezidentas įvardijo poreikį atnaujinti NATO valstybių susitarimą didinti gynybai skiriamas lėšas, nes to reikalauja strateginė saugumo aplinka. Šiuo metu Aljanso šalys yra sutarusios gynybai skirti ne mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad NATO valstybėms ypač svarbu stiprinti ir plėtoti gynybos pramonę.
Susitikime su NATO vadovu G.Nausėda pristatė praėjusią savaitę vykusio Liublino trikampio valstybių – Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos – vadovų susitikimo rezultatus.
„Esame įsitikinę, kad Vilniuje turi būti rastas vieningas politinis sutarimas, kaip sustiprinti NATO ir Ukrainos ryšius ir padėti Ukrainai siekti strateginio tikslo – euroatlantinių aspiracijų įgyvendinimo. Manau, kad Ukraina visiškai nusipelno tapti NATO nare, kai tik tam bus tinkamos sąlygos“, – pabrėžė jis.
Prezidentas ir NATO vadovas, be kita ko, aptarė tolesnės karinės paramos teikimo Ukrainai klausimą.