Vadovai taip pat kalbėjosi apie dvišalių politinių ir ekonominių Lietuvos ir Turkijos santykių raidos perspektyvas, paramą Ukrainai, penktadienį pranešė Prezidentūra.
„Lietuva labai vertina Turkijos solidarumą ir indėlį stiprinant mūsų saugumą Baltijos regione. Turkija taip pat yra kertinis veiksnys užtikrinant saugumą Juodosios jūros regione. Nepaprastai svarbi ir Turkijos parama Rusijos užpultai Ukrainai, ypač sprendžiant Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus klausimus. Tai svarbu ne tik Ukrainos ekonomikai, bet ir pasaulinei maisto rinkai“, – susitikime su Turkijos valstybės lyderiu pabrėžė G.Nausėda.
Pasak pranešimo, Lietuvos ir Turkijos prezidentai aptarė tolesnę NATO valstybių pagalbą Ukrainai, Aljanso plėtrą, taip pat pasirengimą liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad vienas svarbiausių Aljanso lyderių susitikimo Vilniuje tikslų yra užtikrinti 2022 metų Madrido viršūnių susitikime priimtų sprendimų stiprinti rytinį NATO flangą įgyvendinimą.
„Turime pasiekti, kad nauji regioniniai gynybos planai būtų patvirtinti dar iki viršūnių susitikimo Vilniuje, taip pat didinti priešakines NATO pajėgas iki brigados dydžio, sustiprinti oro gynybą regione. Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Turkija pasiryžusios dirbti kartu stiprinant visų NATO narių saugumą“, – susitikime su Turkijos lyderiu sakė G.Nausėda.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Aljansas privalo rimtai įvertinti ir būti pasirengęs duoti atsaką į visas grėsmes, tarp jų ir terorizmo, su kuriuo susiduriama prie pietinių NATO sienų.
„Sąjungininkių saugumas yra nedalomas, jis turi būti užtikrinamas 360 laipsnių principu“, – sakė jis.
Susitikime taip pat buvo aptarti dvišaliai Lietuvos bei Turkijos santykiai. Augant dvišalei prekybai, Lietuvos valstybės vadovas pakvietė Turkiją stiprinti bendradarbiavimą aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose.
Turkijos vaidmuo tarptautinėje arenoje išaugo Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Ši NATO narė tarpininkavo deryboms tarp Maskvos ir Kyjivo dėl Ukrainos grūdų eksporto, karo belaisvių. Ankaros balsas taip pat svarbus Švedijai ir Suomijai siekiant narystės NATO – Turkija ir Vengrija liko vienintelės aljanso valstybės, neratifikavusios šių Šiaurės šalių stojimo dokumentų.
Ankara delsimą motyvuoja kaltinimais Švedijai, kad ji suteikia prieglobstį, jos nuomone, teroristams, ypač Kurdistano darbininkų partijos nariams, tačiau nurodo, kad yra pasirengusi greičiau pritarti Suomijos stojimui į Aljansą.
