„Žvelgdamas į Sakartvelą prisimenu Lietuvą, kuri savo laiku irgi energingai siekė narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Mūsų kelias taip pat nebuvo lengvas, nors jis užtruko gerokai trumpiau, bet mes visada žinojome, koks mūsų strateginis tikslas ir dėl to mūsų visuomenėje niekada nekilo nė menkiausių abejonių“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidentas.
„Tokį patį užsidegimą siekti pokyčių ir siekti europinės ateities aš matau ir kartvelų tautoje, todėl šiandien su prezidente pasirašėme bendrą deklaraciją, ne tik remiančią Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, bet ir jos europinę ir euroatlatinę integraciją“, – pažymėjo G.Nausėda.
Jis pakartojo, kad Lietuva išlieka įsipareigojusi ir teiks visokeriopą paramą Sakartvelo euroatlantinei integracijai.
„Lietuva remia Sakartvelo eurointegracinius siekius, tačiau iš patirties žinome – tai kelias, kuris reikalauja reformų. Lietuva pasiryžusi padėti Sakartvelui, dalydamasi teisės viršenybės, kovos su korupcija, teismų reformų srityse“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat pasveikino Sakartvelą nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga.
G.Nausėda pabrėžė, kad ES Rytų partnerystė yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų ir pakvietė Sakartvelo prezidentę kartu ruoštis Rytų partnerystės viršūnių susitikimui metų pabaigoje, pranešė Prezidentūra.
Prezidentas teigė palankiai vertinantis sprendimą sukurti trijų asocijuotųjų Rytų partnerystės šalių – Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos – glaudesnio bendradarbiavimo formatą. Jis akcentavo, kaip svarbu paspartinti ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimo įgyvendinimą, jis yra esminis siekiant glaudesnių santykių bei spartesnės europinės integracijos.
G.Nausėda pažymėjo Sakartvelo vadovės konstruktyvų įsitraukimą sprendžiant šį pavasarį kilusią politinę krizę. Jis paragino visas Sakartvelo politines jėgas įgyvendinti ES tarpininkaujant pasiektą tarppartinį susitarimą. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad reformos – pirmiausia rinkimų ir teisingumo sistemų – yra būtinos įtvirtinant demokratiją ir politinį šalies stabilumą.
„Demokratinės reformos yra vienintelis kelias, vedantis į Europos Sąjungą. Kartu labai svarbu suprasti, kad jos pirmiausia reikalingos ne tik tam, kad taptum Europos Sąjungos nariu, bet, svarbiausia, tam, kad sustiprintum savo valstybę, jos pilietinę visuomenę, demokratinius ir teisės viršenybės principus“, – sakė G.Nausėda.
Šalies vadovas taip pat išsakė Lietuvos paramą Sakartvelo suverenumui ir teritoriniam vientisumui.
„Lietuva niekada nepripažins dalies Sakartvelo – Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų – okupacijos. Nuolat kelsime šį klausimą tarptautinėse organizacijose“, – teigė Lietuvos prezidentas.
Per susitikimą prezidentai pasirašė bendrą deklaraciją Sakartvelo suverenitetui, teritoriniam vientisumui, europinei ir transatlantinei integracijai remti.
Po asmeninio prezidentų pokalbio vykusiame oficialių delegacijų susitikime taip pat aptarta ir kova su koronaviruso pandemija. Prezidentas informavo apie Lietuvos Vyriausybės sprendimą skirti Sakartvelui 15 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso dozių.
„Palaikome Europos Komisijos pastangas sukuti bendrą ES vakcinų dalijimosi sistemą su ES Rytų partnerėmis ir Lietuva šį klausimą visada kelia mūsų bendruose forumuose. Mūsų Vyriausybė taip pat aktyviai ieško būdų, kaip paremti mums draugišką šalį Sakartvelą kovojant su pandemija. Visai neseniai buvo nuspręsta skirti 15 tūkst. dozių vakcinos. Vakcinos tiekimui pagerėjus visai tikėtina, kad šis skaičius bus koreguojamas į didėjimo pusę ateityje“, – sakė G.Nausėda.
