Pasak jo, diskusijos užtruko, nes šalių pradinės ekonominės pozicijos yra skirtingos. Ir nors Lietuva „nėra išskirtinai blogoje padėtyje“, prieš svarstant išteklius tikslams pasiekti turi būti įvertintas ir šalių lyginamasis ekonominis pajėgumas, gerovė.
„Manau, kad Europos Komisija tikrai šitus raginimus išgirdo, nes tai, kas šiandien priimta Europos Vadovų Taryboje, nėra galutinis dokumentas, reikia detalių skaičiavimų, reikia parengti išsamesnį planą, kaip mes įgyvendinsime šitus gražius tikslus. Pirmas žingsnis padarytas, belieka tuo pasidžiaugti“, – Prezidentūros išplatintame komentare teigia G.Nausėda.
Bendrijos vadovai po ilgų naktinių ginčų penktadienį sutarė iki 2030 metų 55 procentais sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Prezidento teigimu, mažesnis tikslas būtų per mažai ambicingas.
„Bet koks kitas mažesnis procentas reikštų, kad mes šiek tiek save patys apgaudinėtumėme, nes būtų neįmanoma pasiekti 2050 metais numatyto klimato neutralumo. Labai svarbu, kad Europos iniciatyvą pastebi ir kitos, didžiosios pasaulio galybės, Kinija, tikėtina, ir Jungtinės Amerikos Valstijos gali grįžti į Paryžiaus susitarimą, tą jau pareiškė naujai išrinktasis prezidentas J.Bidenas“, – kalbėjo G.Nausėda.
EVT pirmininkas ir viršūnių susitikimo šeimininkas Charles'is Michelis socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad „Europa yra kovos su klimato kaita lyderė“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Europa iki 2030 metų sumažins taršą mažiausiai 55 procentais. Tai nukreipia mus aiškiu keliu link neutralumo klimato atžvilgiu 2050 metais.“
Ketvirtadienį susitikę lyderiai kovos su klimato kaita priemones aptarinėjo aštuonias valandas iki penktadienio ryto.
Lenkija, kurią parėmė kai kurios kitos nuo anglių priklausomos centrinės Europos šalys, siekė garantijų dėl pereigos prie „švarios“ energijos finansavimo.
