„Klausimas yra aktualus, gyvename šalia nedraugiškų valstybių, prie abiejų nedraugiškų valstybių sienos, ta siena tikrai labai ilga“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
„Manau, Suomijos sprendimas pagrįstas labai objektyvia informacija ir duomenimis, kad gali būti tokio pobūdžio iššūkių. Mes tikrai toliau svarstysime, kiek ekonomiškai racionalu sumažinti sienos praleidimo punktus, kad, viena vertus, nenukentėtų mūsų ekonomika, antra vertus, būtų užtikrintas mūsų šalies ir mūsų žmonių saugumas“, – kalbėjo jis.
Suomija antradienį pareiškė svarstanti galimybę uždaryti sienos perėjimo punktus su Rusija kaltindama Maskvą sąmoningai užmerkiant akis prieš nelegalius migrantus.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį sakė, kad sprendžiant dėl pasienio punktų su Baltarusija uždarymo turi būti vertinama bendra saugumo situacija, o sprendimai turi būti grindžiami teisės viršenybe. Pasak jo, nėra teisinga turėti „politinį mygtuką pasienio punktams išjunginėti“, tam reikia teisinio pagrindo.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas Vyriausybei pasiūlė svarstyti galimybę uždaryti pasienio su Baltarusija ar Rusija punktus, pro kuriuos į Lietuvą patenka daugiausia kontrabandos.
Lietuva rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė buvo pranešusi, kad ministerija siūlys uždaryti dar du – Lavoriškių ir Raigardo, tačiau vėliau premjerė Ingrida Šimonytė patikslino, jog artimiausiu metu daugiau punktų uždaryti neplanuojama.
