Pasak jo, sutarti šiemet svarbu, nes Ukrainai jau kitų metų pradžioje prireiks ES svarstomų papildomai skirti 50 mlrd. eurų, skirtų pagalbai su Rusijos invazija kovojančios šalies ekonomikai.
G. Nausėda Briuselyje dalyvavo ES šalių vadovų susitikime, kur buvo aptartas ir šis klausimas.
Papildomi milijardai Ukrainai ir kelia daugiausiai nesutarimų tarp Bendrijos valstybių ginčuose dėl 2021 – 2027 metų biudžeto peržiūros, nes taupusis ES sparnas ragina šias lėšas numatyti atimant jas iš kitų sričių, o ne tiesiog skirti papildomai.
Tuo tarpu Vengrija ir Slovakija papildomai paramai Ukrainai priešinasi iš principo.
„Turbūt tikrai tenka sutikti su ta nuomone, kad kol mes šių principinių klausimų neišspręsime, tikėtis, kad tai padarysime per artimiausius du mėnesius, yra labai drąsu. Įmanoma, bet drąsu“, – po susitikimo nacionaliniam transliuotojui LRT sakė G. Nausėda.
„Drama tam tikra yra ten, kad tiesiog Ukraina šių pinigų pradės stokoti kitų metų pradžioje, todėl negali būti taip, kad dėl mūsų nesutarimo Ukraina negalės pasinaudoti lėšomis, kurios jai yra gyvybiškai reikalingos“, – teigė jis.
Pasak šalies vadovo, didžioji dalis ES narių sutaria, jog papildoma finansinė parama Ukrainai reikalinga.
G. Nausėda tvirtino esąs įsitikinęs, kad ji galop tikrai bus suteikta.
„Nepaisant visų iššūkių Artimuosiuose Rytuose, mes turime ieškoti ne tik karinės pagalbos priemonių, bet ir padėti Ukrainai tiesiog nesužlugti kaip ekonomikai, nesužlugti kaip valstybei, o tai be finansinių injekcijų yra neįmanoma“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė paraginęs atnaujintame biudžete numatyti papildomas lėšas karinio mobilumo projektams.
Europos Vadovų Tarybos posėdyje G. Nausėda taip pat paragino šalis nares priimti 12-ąjį sankcijų Rusijai paketą, pranešė Prezidentūra.