Siekiant padidinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas, prezidentas nuo liepos pasiūlė didinti NPD 50 eurų – iki 450 eurų.
„NPD didinimas, tai yra gyventojų pajamų mokesčio mažinimas mažesnių pajamų gavėjams nuo liepos 1 dienos, prezidento nuomone, yra būtina priemonė, ypač kai per pandemiją po kelerių metų pertraukos ir vėl pradėjo augti pajamų nelygybė tarp dirbančiųjų.
Be to, šalyje įsibėgėja infliacija, kuri gegužę siekė 3,5 proc., o kainos dar padidins nuo liepos mėnesio išaugsiančios elektros ir dujų kainų.
Todėl prezidentas pasiūlė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatančią nuo liepos 1 dienos didinti NPD nuo 400 iki 450 eurų, kuri galėtų amortizuoti pajamų nelygybės ir kainų augimo neigiamą poveikį mažiausių pajamų gavėjams“, – 15min komentavo R.Stanaitytė-Česnulienė.
Pasak jos, prezidentas tikisi, kad Seimas artimiausiu metu apsispręs dėl šio siūlymo.
Iniciatyva Seime jau praėjo pateikimo stadiją, bet prieštarą išsakė Vyriausybė.
Užtruko išvados rengimas
Išvadoje teigiama, kad Vyriausybės sudaryta darbo grupė šiuo metu vykdo kompleksinę mokesčių lengvatų peržiūrą ir NPD klausimą planuoja nagrinėti kompleksiškai.
Be to, aiškinama, kad NPD didinimo poveikis pajamų nelygybei yra itin ribotas, o siūlomi pakeitimai pajamų nelygybę esą sumažintų nereikšmingai.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, priėmus G.Nausėdos siūlymą dėl NPD didinimo, per metus biudžetas netektų apie 78 mln. eurų, o dabar tai, pasak jos, nesuplanuota.
Vertindama išvadą, prezidento patarėja pažymėjo, kad ji buvo rengiama per ilgai.
„Seimas gegužę buvo nusprendęs iniciatyvą dėl NPD didinimo svarstyti skubos tvarka birželio 17 dieną. Pagal Seimo statutą Vyriausybė dėl mokestinių klausimų turi pateikti savo išvadą. Vyriausybė neatsižvelgė į Seimo valią ir išvadą patvirtino tik birželio 16 dieną, o dėl užtrukusių techninių procedūrų išvada dar iki šios dienos nėra pasiekusi Seimo“, – dėstė R.Stanaitytė-Česnulienė.
Be to, ji atreipė dėmesį į teisininkų pastabas – esą išvadoje trūksta aiškumo.
„Verta pastebėti, kad ilgai rengtos Vyriausybės išvados turinys, anot Vyriausybės teisininkų pažymos, nėra aiškus ir nedviprasmiškas“, – teigė patarėja.
Į posėdį penktadienį susirinkęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prezidento siūlymo dėl NPD didinimo nutarė imtis tik rudenį.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko inicijuotas siūlymas ir įvykęs komiteto sprendimas – politinio neatsakingumo pavyzdys.
Komitetas, R.Stanaitytės-Česnulienės manymu, pasielgė neatsakingai.
„Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko inicijuotas siūlymas ir įvykęs komiteto sprendimas – politinio neatsakingumo pavyzdys, kai bandoma tyčia ignoruoti mažiausiai uždirbančių žmonių problemas ir ignoruoti Seimo valią“, – komentavo ji.
Sprendimai, kurie negali laukti
Į klausimą, ar prezidentas vetuos tikslinamą 2021 metų biudžetą, jei jame nebus rasta lėšų NPD didinimui, R.Stanaitytė-Česnulienė atsakymo nepateikė, bet nupasakojo, nuo ko bendrai priklausys G.Nausėdos sprendimas.
„Sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetui, prezidentas priims įvertinęs biudžeto visumą bei tai, kaip siūlomos priemonės atitinka kintančią ekonominę situaciją ir kokį poveikį jis turės socialiai labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms.
Prezidento nuomone, sprendimai dėl nelygybės mažinimo, mažiausiai uždirbančiųjų gyventojų pajamų apsaugos nuo kainų kilimo negali laukti kitų metų“, – pabrėžė R.Stanaitytė-Česnulienė.
Sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetui, prezidentas priims įvertinęs biudžeto visumą.
Tikslinamo šių metų biudžeto priėmimas numatytas birželio 22-ąją.
