Kita vertus, anot jo, šis kalbėjimasis nereiškia režimo pripažinimo.
„Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – antradienį interviu BBC sakė šalies vadovas.
Jo teigimu, su Baltarusija taip pat reikėtų kalbėtis ir apie humanitarines problemas, sukeltas šios krizės.
„Taip pat turime kalbėtis apie humanitarines problemas – ir ne tik su Lenkija ar Lietuva, ar kitomis Europos Sąjungos šalimis, bet pirmiausia – su Baltarusija, kadangi ji yra atsakinga už tai, kas vyksta jos teritorijoje“, – tvirtino G.Nausėda.
Anot prezidento, dėl to svarbu kreiptis į ES institucijas ir iš Bendrijos reikalauti ne tik pokyčių migracijos politikoje, tačiau ir prisidėjimo prie fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija.
„Turime kreiptis į ES institucijas – ne tik dėl migracijos ir prieglobsčio politikos, tačiau ir dėl fizinio barjero tarp Lenkijos ir Baltarusijos bei tarp Lietuvos ir Baltarusijos statybų, kadangi dabar Lietuva ir Lenkija gina Vakarų demokratiją. Mes stengiamės užkirsti tiems žmonėms kelią eiti toliau – į Vokietiją. Stengiamės daryti tai, ką galime geriausio, kad apsaugotume ES“, – kalbėjo šalies vadovas.
Nausėda buvo informuotas
Kaip vėliau BNS informavo Prezidentūra, G.Nausėda apie planuojamą A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbį buvo informuotas iš anksto.
„Pats pokalbio faktas su autokratiniu lyderiu niekaip nepakeičia jo nelegitimaus statuso, nepaverčia jo teisėtai išrinktu vadovu“, – nurodoma komentare.
Lietuvos žiniasklaidai išplatintame pareiškime prezidentas tvirtino, kad Lietuvos pozicija Baltarusijos režimo atžvilgiu buvo ir bus nuosekli – plečiant sankcijas režimui, reikalaujant paleisti politinius kalinius, surengti demokratiškus rinkimus ir nustoti naudoti migrantus kaip hibridinės atakos ginklus.
„Visas pasaulis mato režimo įkaitais tapusių migrantų žmogiškąją tragediją. Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A.Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – teigė G.Nausėda.
A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbį Prezidentūra teigia vertinanti kaip „mėginimą deeskaluoti situaciją Minsko režimui tęsiant hibridinę ataką prieš Europos Sąjungą, toliau stumiant tūkstančius nelegalių migrantų prie Lenkijos ir Lietuvos sienos su Baltarusija“.
Vis dėlto praėjusią savaitę G.Nausėda interviu naujienų portalui „15min“ teigė, kad „Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs“.
„Įdomu, kaip galėtų Europos Sąjunga derėtis su A.Lukašenka, jeigu po rinkimų visa Europos Sąjunga, o ne atskiros jos valstybės, paskelbė, kad rinkimai yra neteisėti, neskaidrūs, jų rezultato mes nepripažįstame, vadinasi, A.Lukašenka yra nelegitimus Baltarusijos vadovas“, – tuomet sakė šalies vadovas.
Pirmadienio vakarą pranešta, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A.Merkel surengė telefonines derybas dėl nelegalių migrantų Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija, aptarti šios krizės sprendimo būdai.
Iki tol Vakarų lyderiai laikėsi pozicijos nebendrauti su A.Lukašenka, nes 2020 metais Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai buvo nedemokratiški, jų rezultatai – suklastoti.
Praėjusią savaitę A.Lukašenkos sąjungininkas, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ragino ES lyderius tiesiogiai kalbėtis su Baltarusijos autoritariniu lyderiu, kad būtų išspręsta migracijos krizė.
Su juo pirmadienį vakare krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos aptarė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Be kita ko, tądien ES uždegė žalią šviesą naujoms sankcijoms A.Lukašenkos režimui už jo vaidmenį kurstant krizę.