Taip jis kalbėjo Vilniuje ketvirtadienį vykstant Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimui.
„Svarbi tema yra pagalba atstatyti ir pertvarkyti Ukrainos ekonomiką. Svarbu ne tik atstatyti, bet turime ją paversti ją geresne“, – sakė prezidentas.
Anot jo, tai didžiulė galimybė regiono valstybėms, kurios istoriškai mezgė ilgus politinius ir ekonominius santykius su Ukraina ir turi daug patirties dirbti su Ukrainos rinka.
G.Nausėdos teigimu, Trijų jūrų iniciatyvai šiuo metu pirmininkaujančiai Lietuvai buvo svarbu padėti Ukrainai ir Moldovai siekiant narystės Europos Sąjungoje.
„Padarėme daug svarbių sprendimų, reikalingų įgyti kandidatės statusą ir pradėti derybas“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas dar kartą pakartojo besitikintis, kad tarpvyriausybinėms deryboms startas bus duotas birželį.
Pasisakydamas apie Trijų jūrų viršūnių susitikimo klausimus, G.Nausėda teigė, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste svarbu kalbėti apie valstybių infrastruktūros atsparumą, įskaitant ir kritinę infrastruktūrą, taip pat – apie logistinių sistemų stiprinimą, norint pagerinti karinį mobilumą.
Anot G.Nausėdos, svarbu, kad Trijų jūrų iniciatyva plečiasi ir tampa įdomi naujoms valstybėms partnerėms.
„Sveikinu Japoniją kaip naują Trijų jūrų iniciatyvos partnerę“, – sakė prezidentas.
Trijų jūrų viršūnių susitikime regiono lyderiai diskutuoja apie santykių plėtrą transporto, energetikos, kibernetinio saugumo srityse.
Lietuvoje lankosi delegacijos iš 25 šalių, tarp jų – 10 valstybių vadovai, įskaitant kaimyninės Lenkijos, Baltijos šalių, Ukrainos prezidentus.
G.Nausėda pirmininkaus iniciatyvos viršūnių susitikimo plenarinei sesijai, kurios metu valstybių vadovai priims bendrą deklaraciją.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
