Taip jis kalbėjo po neformalaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo.
„Turime puikią progą pademonstruoti tą vienybę ir kalbėti daugiau apie tuos dalykus, kuriems anksčiau skyrėme mažiau dėmesio, ir pirmiausia – apie labai aiškią perspektyvą pačiai Ukrainai integracijos į ES prasme“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį teigė šalies vadovas.
„Taip, mes turėjome gruodžio mėnesį ES viršūnių susitikimą, kuris kaip tik buvo skirtas šiam klausimui, tačiau šiandien mes norime kalbėti apie tai aiškiau, konkrečiau ir suteikti labai aiškius, tame tarpe – ir finansinius, ekonominius instrumentus, kad tai vyktų sparčiau“, – pridūrė jis.
Anot jo, Ukraina ir šiuo metu, nepaisant Rusijos keliamos įtampos, bando įgyvendinti integracijai reikalingas reformas.
„Sutikime, kad Ukraina yra asocijuota ES partnerė, kad Ukraina yra šalis, kuri laikosi tų pačių europietiškų vertybių ir principų, ir Ukraina, nepaisant labai sudėtingos aplinkos, toliau stengiasi įgyvendinti tas reformas, kurios jai yra būtinos. Ji demonstruoja visomis išgalėmis tą motyvaciją ir tikrai labai rimtą pasirengimą integracijai, ir aš manau, kad norint jų nenuvilti, mes tikrai galime padaryti daugiau ir siųsti tuos signalus“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidento teigimu, Rusija testuoja Vakarų valstybes ir tai įrodo karinių pajėgų manevrai.
„Be jokios abejonės mūsų testavimas toliau tęsis, jis vyksta kiekvieną dieną vis naujais būdais ir čia mums nereikia turėti jokių iliuzijų. Kaip ir patys karinių pajėgumų manevrai, kuriuos mes šiuo metu matome ir kurie neleidžia daryti gal labai aiškių, vienareikšmių išvadų, kas gi čia vyksta“, – teigė Lietuvos vadovas.
Pasak jo, tokie veiksmai Maskvai leidžia išlaikyti įtampą ir užsiimti geresnes derybines pozicijas.
„Tai taip pat turbūt yra būdas išlaikyti dėmesį ir išlaikyti įtampą, nes toks planų neaiškumas, ko gero, leidžia pasiekti anai pusei geriausią derybinę poziciją ir kalbėtis su mumis iš jėgos“, – tvirtino G.Nausėda.
Vis dėlto, pasak Lietuvos prezidento, ES yra vieninga ir nuosekli Ukrainos klausimu ir tai yra „labai geras atgrasymo veiksnys Rusijos atžvilgiu“.
Kijevas eilę metų siekia narystės ES ir NATO. Anot šios šalies pareigūnų, tai yra Ukrainos prioritetas.
Tuo metu Maskva prieštarauja Ukrainos integracijai į NATO ir šiuo metu šalia jos sienų yra sutelkusi per 100 tūkst. karių bei karinės technikos.
Nepaisant Rusijos pranešimų apie atitraukiamus karius, Vakarai nuogąstauja, kad Maskva ketina įsiveržti į Ukrainą.
G.Nausėda: turime gauti garantijas, kad Rusijos kariai bus patraukti iš Baltarusijos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Maskva turi duoti visas garantijas, kad po pratybų patrauks iš Baltarusijos ten sutelktus 45 tūkst. karių kartu su karine technika.
Šį klausimą prezidentas žada akcentuoti ir penktadienį dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje.
„Taip pat noriu kalbėti ir tą šiandien akcentavau, kad sukaupta labai daug karinės technikos ir 45 tūkst. kariškių Baltarusijoje. Ir tai yra Rusijos pajėgos, turime gauti visas garantijas ir visus pažadus, kad šie pajėgumai būtų patraukti iš Baltarusijos teritorijos po karinių pratybų pasibaigimo“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
Jo teigimu, tai, kad Rusija išnaudoja Baltarusiją savo kariniais tikslais, kelia „tam tikrų naujų karinio pobūdžio iššūkių“.
„Baltarusijos prarijimas, iš Rusijos pusės žvelgiant, kelia tam tikrų naujų karinio pobūdžio iššūkių ir tai, kad Baltarusijos teritorija nebėra savarankiškos valstybės teritorija užsienio kariuomenės buvimui, kelia didelį rūpestį“, – teigė G.Nausėda.
„Tas rūpestis pirmiausia toks, kad šią teritoriją galima labai lengvai naudoti karinių pajėgumų perdislokavimui, pavyzdžiui, iš pietinės Baltarusijos dalies į rytinę dalį, kas būtų jau svarbu mums“, – pridūrė jis.